Rusijos Aleksejaus Michailovičiaus vieno rublio moneta (1654): a – aversas, b – reversas
Rusijos Nikolajaus II penkių rublių moneta (1900): a – aversas, b – reversas
Rusijos Nikolajaus II 500 rublių banknotas (1912): a – aversas, b – reversas
rùblis (rus. rubitj – kirsti, kapoti), Rusijos piniginis vienetas, lygus 100 kapeikų. 13–15 a. buvo liejamos rubliais vadintos grivinos. 16 a. pradėti naudoti skaičiuotiniai rubliai (Maskvos – 100 dengų, Naugardo – 216 dengų). 1654–1915 kaldintos sidabrinės vieno, dviejų rublių vertės apyvartinės (1654, 1725–1726 bandymai įvesti varinius rublius nepavyko), 1830–1846 – trijų, šešių ir dvylikos rublių vertės platininės, 1718–1911 – vieno, dviejų, trijų, penkių, dešimties rublių vertės auksinės monetos (červoncas, imperialas). Sidabrinių monetų masė 28 gramai (1704), 28,4 gramo (1725), 24 gramai (1762), 29,25 gramo (1796), 20 gramų (1895), praba 833 (1704), 728 (1725), 750 (1762), 868 (1796), 900 (1895). Auksinių monetų masė 1,60 gramo (1756), 1,31 gramo (1779), praba 917, platininių trijų rublių vertės monetų masė 10,36 gramo, praba 950. Monetų averse iki 1801 ir po 1886 vaizduojamas valdovo portretas arba monograma, reverse – erelis. 1801–1886 averse vaizduotas erelis, reverse – legenda. 1769–1917 naudoti 0,5, 1, 3, 5, 10, 15, 20, 25, 50, 75, 100, 200, 500, 1000 rublių vertės popieriniai pinigai. 1917–18 Laikinoji vyriausybė išleido 1, 5, 10, 20, 25, 40, 50, 100, 500, 1000, 5000, 10 000 rublių vertės popierinius pinigus. Pilietinio karo metu trūkstant lėšų, rubliais išreikštus savus pinigus turėjo baltosios gvardijos kariniai daliniai (Dono kariuomenė, Pietų Rusijos ginkluotosios pajėgos, Šiaurės vakarų frontas), miestai (Kubanė, Liepoja ir kiti), teritoriniai dariniai (Pietų Kaukazo emyratas, Centrinio Sibiro vadovybė ir kiti), karinės mokyklos, Sąjungininkų struktūros, komunistų teritoriniai dariniai (Tolimųjų Rytų respublika, Pietų Kaukazo Sovietų Socialistinė Respublika ir kiti), sovietų profsąjungos, valdžios įstaigos, komunistų partijos revizijos komisijos, taip pat bankų skyriai, gamyklos, kooperatyvai, visuomeninės organizacijos (draugijos ir kitos), kultūros įstaigos (teatrai), kitos įmonės (spaustuvės, kazino, maitinimo įstaigos, cerkvės), privatūs asmenys. Iš viso žinoma daugiau kaip 200 tokių emitentų. Vykdant karinio komunizmo politiką valstybės reikmėms finansuoti buvo aktyviai spausdinami popieriniai pinigai. 1921–1923 pradėtos kaldinti sidabrinės vieno rublio monetos. 1993 vėl įvestas vietoj SSRS rublio (santykiu 1:1), 1998 pakeistas naujuoju rubliu (santykiu 1 naujasis lygus 1000 senųjų rublių).
Rublis kaip pagrindinė arba lygiagreti atsiskaitymo priemonė 1990–1995 naudotas kai kuriose nepriklausomybę atkūrusiose (ir Lietuvoje) ir naujai susikūrusiose valstybėse, 21 a. pradžioje tebenaudojamas Rusijos užimtose Abchazijoje, Pietų Osetijoje.