Rudolfas II

Rùdolfas II (Rudolf II) apie 880–885 937 07 11, Aukštutinės Burgundijos (912–937), Italijos (922–926) ir Žemutinės Burgundijos (933–937) karalius. Aukštutinės Burgundijos karaliaus Rudolfo I sūnus. Velfų dinastijos. Paveldėjęs Aukštutinės Burgundijos sostą iš pradžių siekė plėsti savo valdas Švabijoje, bet apie 919 buvo sumuštas Rytų frankų (Vokietijos) karaliaus Henriko I kariuomenės. Pasinaudojęs Italijos diduomenės (nepatenkintos karaliaus Berengaro I valdymu) kvietimu 921 įsiveržė į Italiją ir Pavijoje buvo išrinktas Italijos karaliumi (Berengarui I liko ištikimi Emilijos, Toskanos, Spoleto ir Friulio didikai). 922 Rudolfas II sumušė Berengaro I samdytą vengrų kariuomenę. 924 Berengaras I buvo nužudytas, bet jo valdyta Italijos dalis ir popiežius Jonas X nepripažino Rudolfo valdžios, karaliumi išsirinko Bosonidų dinastijos Provanso ir Žemutinės Burgundijos valdovą Hugoną Arlietį. Šis už Rudolfo pretenzijų į Italijos sostą atsisakymą perdavė jam Žemutinę Burgundiją. Rudolfas II perkėlė savo rezidenciją į Arles’į, kurio lotyniškuoju pavadinimu (Arelatas) vėliau kartais vadinta suvienyta Burgundijos karalystė.