Rūdolfs Pinnis

Pinnis Rūdolfs (Rūdolfas Pnis) 1902 10 11Jaunlubāna (Madonos rajonas) 1992 10 21Ryga, latvių tapytojas. 1919–24 tapybos mokėsi privačiai pas V. Tonę, 1921–22 studijavo Latvijos dailės akademijoje Rygoje. 1927–29 keliavo po Italiją, Turkiją, Egiptą. 1929–39 gyveno Prancūzijoje, 1929–35 (su pertraukomis) studijavo Didžiosios lūšnos akademijoje (Académie de la Grande Chaumière) Paryžiuje, dalyvavo Rudens salonų parodose. Čia suformavo savitą kūrybos stilių, nutapė natiurmortų, portretų, Paryžiaus peizažų (Senasis Paryžius. Lotynų kvartalas 1934, Sena 1938).

R. Pinnis. Kompozicija su miegančia moterimi. Brangakmeniai (aliejus, 1973; © LATGA / AKKA/LAA, 2020)

Paveiksluose ryšku prancūzų, H. Matisse’o, A. Deraino, M. Vlamincko, P. Picasso, F. Léger įtaka. 1939 grįžtant į Latviją didžioji dalis R. Pinnio kūrinių pasimetė. Už bandymą emigruoti iš Latvijos 1945 buvo ištremtas į Sibirą; po 7 mėnesių grįžo. Pagrindiniai kūrybos žanrai – peizažas (Upėje atsispindintys debesys 1956, Keturios tuopos 1958, Sode 1960), natiurmortas (Natiurmortas 1968, Vaza su vaisiais 1973). 1960–70 nutapė Latvijos miškų monumentalių kompozicijų, gamtos peizažų (Pavasaris Kurše 1967, Debesys 1976). Vėliau sukūrė abstrahuotų kompozicijų (Sapno motyvas 1985). Paveikslams būdinga raiškūs sodrių spalvų deriniai, liaudies meno tradicijų tąsa ir transformacija, apibendrinta, fragmentiška kompozicija (Kaukės 1970, Šventė 1973, Liaudiškas totemas 1989, Kasparui 1992).

Rūdolfs Pinnis Jelgava 2002.