rugiai

rugia, rugio genties, sėjamojo rugio (Secale cereale) rūšies maistiniai ir pašariniai vienamečiai žiemojantys, rečiau vasariniai žemės ūkio augalai. Kultūriniai rugiai kilę iš laukinių sėjamųjų rugių, savaime paplitusių Kaukaze, Pietvakarių ir Centrinėje Azijoje, Pietryčių Europoje. Rugiai auginami daugelyje Šiaurės pusrutulio šalių, daugiausia Europoje grūdams ir pašarui. Europoje pradėti auginti bronzos amžiuje (1800–1500 m. prieš Kristų). Kaip kultūriniai augalai labiausiai išplito viduramžiais. Daugiausia išauginama Europos Sąjungos šalyse (Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje), Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, gerokai mažiau – Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Per metus pasaulyje išauginama 13–15 mln. t rugių.

Šaknys kuokštinės. Lapai platūs, linijiški, melsvai arba pilkai žali. Žiedynas – sudėtinė, pailgai elipsiška arba verpstiška varpa su akuotais. Apsidulkina kryžmiškai (yra ir savidulkių veislių). Vaisius – pilkai žalsvas grūdas. Grūduose yra apie 9–19 % baltymų, 50–66 % krakmolo, 1,6–2,0 % riebalų, B grupės vitaminų, vitamino E, mikroelementų. Yra rugių žieminių ir vasarinių veislių grupės. Daugiausia auginami žieminių veislių rugiai. Sėjami rugsėjo mėnesį. Rudenį vystosi apie 50 d. (auga vegetatyviniai organai), pavasario–vasaros laikotarpiu – 75–100 d. (susidaro generatyviniai organai). Grūdai pradeda dygti, kai dirvos temperatūra 1–2 °C, želmenis išleidžia, kai jos temperatūra 4–5 °C. Rugiai normaliai plaukėja ir žydi, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip 14–15 °C. Ūkiškai labai svarbu rugių atsparumas šalčiui (pakelia oro temperatūrą iki –30, –35 °C).

žydinti rugio varpa

Geriausiai auga lengvos ir vidutinio sunkumo granuliometrinės sudėties smėlžemiuose, balkšvažemiuose, išplautžemiuose. Geriausi priešsėliai – juodasis pūdymas, sideracinis pūdymas, dobilienos, ankstyvosios bulvės. Iš ruginių miltų kepama duona; grūdais, sėlenomis, žaliąja mase šeriami gyvuliai; grūdai naudojami kombinuotųjų pašarų, spirito, krakmolo ir sirupo gamybai. Pavojingiausios ligos: skalsės, kūlės, juodosios ir rudosios rūdys, fuzariozė; kenkėjai: švedinė muselė, heseninė muselė, spragšiai.

Lietuvoje žieminių veislių rugiai jau buvo paplitę 1–4 amžiuje. Nacionaliniame 2022 metų augalų veislių sąraše įrašyta 12 sėjamojo rugio veislių, iš jų ‘Joniai’, ‘Virgiai’, ‘Duoniai VB’ išvestos Lietuvoje. 2021 žieminių rugių pasėliai užėmė 26,2 tūkst. ha (vidutinis derlingumas 2,43 t/ha, derlius 62,9 tūkst. t), vasarinių rugių pasėliai užėmė 0,2 tūkst. ha (vidutinis derlingumas 3,08 t/ha, derlius 0,6 tūkst. t).

rugiapjūtė

sėjamasis rugys: a – stiebo dalis su žydinčia varpa, b – nokstanti varpa

999

-rugys

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką