rūgtis

rgtis (Persicaria), rūgtinių (Polygonaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 100 rūšių. Rūgtis paplitusi visame pasaulyje, didžiausia įvairovė Europoje ir Azijoje.

Vienametė, dvimetė arba daugiametė žolė, retai puskrūmis. Stiebas status, retai gulsčias ar pagulęs, dažnai gausiai šakotas. Lapai lancetiški, kiaušiniški arba širdiški, pražanginiai, su lapkočiais arba bekočiai, su stiebą apkabinančia plėviška, retai žoline lapamakšte. Žiedai dvilyčiai, susitelkę į viršūnines varpos, šluotelės ar galvutės pavidalo kekes. Apyžiedis varpelio ar ąsotėlio pavidalo, jo lapeliai balti, rausvi, raudoni arba violetiniai. Vaisius – kiaušiniškas, rutuliškas ar skridiniškas, kartais dvibriaunis arba tribriaunis riešutėlis. Kaip dekoratyviniai augalai gėlynuose auginami rytinis rūgtis (Persicaria orientalis), siūlinis rūgtis (Persicaria filiformis), permautalapis rūgtis (Persicaria perfoliata), dekoratyviniuose tvenkiniuose ir baseinuose – būdmainis rūgtis (Persicaria amphibia). Kvapusis rūgtis (Persicaria odorata), rečiau kartusis rūgtis (Persicaria hydropiper), naudojami kaip prieskoniniai augalai. Iš dažinio rūgčio (P.ersicaria tinctoria) gaunami dažai audiniams dažyti.

kartusis rūgtis

Liaudies ir dabartinėje medicinoje naudojami kininis rūgtis (Persicaria chinensis), kartusis rūgtis, kvapusis rūgtis, dažinis rūgtis. Daugelis rūgčio rūšių, pvz., trumpamakštis rūgtis (Persicaria lapathifolia), dėmėtasis rūgtis (Persicaria maculosa), smailialapis rūgtis (Persicaria mitis) yra piktžolės.

Lietuvoje savaime paplitusios 8 rūšys. Būdmainis rūgtis, kartusis rūgtis, dėmėtasis rūgtis, trumpamakštis rūgtis – dažni, mažasis rūgtis (Persicaria minor) – apyretis, lininis rūgtis (Persicaria linicola) – retas. 1 rūšis – rytinis rūgtis – auginama gėlynuose ir retai sulaukėja. Anksčiau kai kurios prie rūgčio genties priskirtos rūšys dabar priskiriamos prie akonogono, gyvatžolės ir takažolės genčių.

849