Rumùnijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Rumunija – ekonomiškai silpna valstybė.
2010 BVP sudarė 161,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 254,2 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 7542 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 11 860 JAV dolerių), užsienio skola – 118,9 mlrd. JAV dolerių.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Rumunijos BVP sudarė 284,088 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 676,944 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 14 862 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 35 414 JAV dolerių). Užsienio skola – 169,0 mlrd. JAV dolerių (2023 04). Infliacija – 5 % (2021), 8 % (2023 10).
https://s.vle.lt/diagramos/306.html
Pramonė
Svarbiausia Rumunijos naudingoji iškasena – nafta; gaunama Pietų Karpatuose (Ploieşti, Oltenijos baseinai), Bacău, Timişo apskrityse, Juodosios jūros šelfe. Gamtinių dujų daugiausia išgaunama Transilvanijos plynaukštėje. Dėl intensyvios eksploatacijos naftos ir gamtinių dujų ištekliai sparčiai senka. Rusvosios ir akmens anglys kasamos Hunedoaros, aukso ir sidabro rūda – Hunedoaros ir Maramureşo apskrityse. Nedideliais kiekiais dar kasama geležies (Caraşo–Severino, Albos, Klužo, Hunedoaros apskrityse), cinko ir švino (Hunedoaross, Maramureşo apskrityse), chromo (Mehedinţi apskrityje) rūdos, boksitai (Bihoro kalnuose). Visoje Rumunijos teritorijoje, ypač Karpatuose, kasama klintys, dolomitas, gipsas, anhidritas, druska, granitas, bazaltas.
1
Didžiausią elektros energijos dalį pagamina šiluminės elektrinės (iš jų – 67,5 % kūrenamos anglimis, 32,5 % – gamtinėmis dujomis), kitą – Cernavodă atominė elektrinė (pirmas reaktorius pastatytas 1996, antras – 2007; reaktorių galia po 706,5 MW), hidroelektrinės, vėjo jėgainės, saulės elektrinės, biomase ir atliekomis kūrenamos elektrinės. 2016 pagaminta 61,785 mlrd. MWh elektros energijos. Didžiausios hidroelektrinės yra prie Argeşo, Olto, Dunojaus (Geležiniai vartai) upių, didžiausios šiluminės elektrinės yra Jasų, Borleşti, Oradeos, Brazi, Călăraşi miestuose. Metalurgija: geležies (Hunedoara, Galaţi), aliuminio (Slatina, Baia Mare, Oradea), spalvotųjų metalų (Baia Mare) lydymas. Pramonės įrenginių, automobilių (Citroën, Daewoo, Dacia; 2018 pagaminta apie 600 000 transporto priemonių), autobusų, staklių, variklių, žemės ūkio mašinų gamybos didžiausi centrai yra Bukareštas, Braşovas, Craiova Ploieşti, Oradea, Klužas‑Napoka, Galaţi, upių ir jūrų laivų statybos – Constanţa, Mangalia, Galaţi.
Cernavodă atominė elektrinė
2
Naftos perdirbimo didžiausios įmonės yra Piteşti, Năvodari, Ploieşti, Oneşti, Constanţoje, chemijos pramonės svarbiausi centrai – Oneşti (plastikų), Craiova (gumos, trąšų), Piteşti, Klužas‑Napoka, Aradas, farmacijos pramonės – Jasai, Klužas‑Napoka, Bukareštas, tekstilės – Bukareštas, Braşovas, Sibiu, Jasai, Târgu Mureşas, Oradea, Aradas, Timişoara. Didesniuose Rumunijos miestuose plėtojama medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, statybinių medžiagų (daugiausia cemento), porceliano, stiklo, tekstilės, siuvimo, odos ir avalynės, maisto (malimo, cukraus, žuvų apdorojimo, aliejaus, vyno, alaus, tabako) pramonė.
Bioprodukcinis ūkis
39,5 % Rumunijos teritorijos užima ariamoji žemė, 2 % – natūralios pievos ir ganyklos, 2,5 % – sodai. 3,08 mln. hektarų dirbamos žemės drėkinama.
Geriausios sąlygos žemdirbystei plėtoti yra Dunojaus žemupio lygumoje, Transilvanijos plynaukštėje ir Dobrudžos plynaukštėje, Moldovos aukštumoje bei Tisos žemumoje; čia daugiausia auginama kukurūzai, kviečiai, rugiai, miežiai, ryžiai. Bukarešto, Sibiu, Klužo‑Napokos, Reşiţos apylinkėse auginama pomidorai, paprikos, baklažanai, žirniai, pupelės, Satu Marės, Maramureşo, Braşovo, Hargitos apskrityse – bulvės, Karpatų pietrytinėse priekalnėse, Tisos žemumoje, Rumunijos šiaurės vakarų dalyje – slyvos, obelys, vynmedžiai. Saulėgrąžų ir cukrinių runkelių daugiausia auginama Rumunijos pietinėje ir vidurinėje dalyje, sojų ir tabakų – pietinėje dalyje. Veisiama avys (daugiausia Dobrudžos plynaukštėje ir Karpatų kalnuose), kiaulės (Transilvanijos plynaukštėje), galvijai (Moldovos aukštumoje, Pietų Karpatuose, Rumunijos šiaurės vakarų dalyje), naminiai paukščiai. Plėtojama bitininkystė.
kilnojamieji aviliai Transilvanijoje
Kertamas miškas (daugiausia Maramureşo, Caraşo–Severino, Suceavos, Sibiu apskrityse). Žvejyba (daugiausia sugaunama karpių, vaivorykštinių upėtakių, karšių, šprotų, perpelių), žvejojama Dunojaus deltoje ir Juodojoje jūroje.
3
4
5
Turizmas
Bihoro kalnai
2022 Rumuniją aplankė 12,697 mln. užsienio turistų. Daugiausia jų buvo iš Ukrainos (apie 3,3 mln.), Moldovos (2,6 mln.), Bulgarijos (apie 1,5 mln.), Vengrijos (0,865 mln.), Turkijos (0,728 mln.). Labiausiai lankomi Juodosios jūros pajūrio (Mamaia, Eforie, Mangalia ir kiti) ir kalnų (yra mineralinių ir terminių versmių, gydomojo purvo) kurortai, Karpatų kalnai (vaizdingos jų perėjos, kalnų slidinėjimo centrai), karstiniai urvai Bihoro kalnuose, Dunojaus delta, kalnuose įsikūrę vienuolynai, pilys, Rumunijos architektūros ir kultūros paveldas, Bukareštas, Timişoara, Oradea, Jasai.
Transportas
Rumunijoje daugiausia krovinių ir keleivių pervežama geležinkeliais. 2019 geležinkelių buvo 22 298 km, iš jų 8585 km elektrifikuoti. Geležinkelių tinklas jungia didžiuosius Rumunijos miestus. Bukarešte yra metro. 2019 automobilių kelių buvo 86 391 km, iš jų su kieta danga 66 632 kilometrai. Bukarešto–Piteşti automobilių magistralė. Yra 45 oro uostai, iš jų – 13 tarptautinių; didžiausi – Bukarešto (Aurel Vlaicu ir Henri Coandă), Timişoaros, Klužo‑Napokos, Bacău. Vidaus vandenų kelių 1779 kilometrai. Svarbiausia laivuojama upė – Dunojus (laivuojama 1075 km); dar laivuojami Dunojaus intakai (524 km), kanalai (132 km). Upių svarbiausi uostai: Brăila, Galaţi. 2022 buvo įregistruoti 125 prekybiniai laivai; prekybinio laivyno tonažas 272 100 bruto tonų. Jūrų svarbiausias uostas – Constanţa. Yra 3726 km dujotiekių, 2451 km naftos produktotiekių.
Bukarešto Henri Coandă tarptautinis oro uostas
Bankai
Rumunijos centrinis bankas – Rumunijos nacionalinis bankas (Banca Naţională a României, įkurtas 1880, būstinė Bukarešte, turi 6 regioninius filialus ir 13 agentūrų).
Rumunijos komercijos bankas (Bukareštas)
Veikia (2023) 34 komerciniai bankai, iš jų 2 valstybiniai, 3 kredito institucijos, 22 bankai su didesne užsienio kapitalo dalimi (Graikijos, Turkijos, Gruzijos, Bulgarijos, Armėnijos ir kitų šalių; 70 % visų šalies bankų aktyvų), 7 užsienio bankų skyriai. Komercinių bankų aktyvai sudaro 77 % visų finansų sistemos aktyvų (23 % priklauso kitiems sistemos dalyviam: pensijų fondams – 8 %, nebankinėms finansų institucijoms – 6 %, investiciniams fondams – 5 %, draudimo bendrovėms – 4 %; 2021). Didžiausi bankai (2023): Banca Transilvania (įkurtas 1993, būstinė Kluže-Napokoje, 79 % Rumunijos kapitalo; turi 26,78 % visų bankų aktyvų), Banca Comercială Română (įkurtas 1990, būstinė Bukarešte, nuo 2006 priklauso Austrijos bankui Erste Bank; 12,01 % bankų aktyvų), BRD-Groupe Société Générale (įkurtas 1923, būstinė Bukarešte, nuo 1990 priklauso Prancūzijos bankui Société Générale; 11,94 % bankų aktyvų).
Rumunijos piniginis vienetas – Rumunijos lėja, lygi 100 banių, įvesta 1867 vietoj Osmanų imperijos piastro, 2005 pakeista naująja lėja (prilyginta 10 000 ankstesniųjų).
Veikia Bukarešto vertybinių popierių birža (Bursa de Valori Bucureşti, įkurta 1882, komunistinio režimo uždaryta 1945, vėl pradėjo veikti 1995), Sibiu valiutinių finansinių sandorių ir prekių birža (Bursa Monetar Financiară şide Mărfuri Sibiu, įkurta 1994).
Užsienio prekyba
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2022 eksportuota prekių už 115,879 mlrd. JAV dolerių (daugiausia į Vokietiją, Italiją, Prancūziją, Turkiją, Jungtinę Karalystę). Daugiausia eksportuojama elektros įranga, mechaniniai įrenginiai, tekstilės gaminiai, avalynė, metalo gaminiai, geležis, plienas, aliuminis. 2022 importuota prekių už 132,056 mlrd. eurų (daugiausia iš Vokietijos, Italijos, Vengrijos, Kinijos, Turkijos). Importuojama daugiausia elektronikos įranga, mechaniniai įrenginiai, naftos produktai, plastikai.
Rumunijos užsienio prekybos partneriai (eksporto apyvarta %, 2020)
Rumunijos užsienio prekybos partneriai (importo apyvarta %, 2020)
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2010 eksportavo į Rumuniją prekių už 126,6 mln. litų, importavo iš Rumunijos – už 109,9 mln. litų.
2022 prekybos apyvarta tarp Rumunijos ir Lietuvos siekė 446 mln. eurų, Lietuva į Rumuniją eksportavo prekių už 259 mln. eurų (20 % viso eksporto sudarė elektros mašinos ir įranga, 14 % – baldai, 10 % – plastikai ir jų dirbiniai, 7 % – mėsa ir mėsos produktai), importavo iš Rumunijos prekių už 187 mln. eurų (31 % viso importo sudarė tabakas ir tabako gaminiai, 10 % geležies ir plieno dirbiniai). Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos į Rumunijos ūkį siekė 13,89 mln. eurų, Rumunijos tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvos ūkį – 20,68 mln. eurų.
Rumunijos BVP struktūra (2022)
Rumunijos BVP struktūra (2006)
Rumunijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2009)
2271
-Rumunijos pramonė; -Rumunijos žemės ūkis; -turizmas Rumunijoje; -Rumunijos transportas; -Rumunijos bankai; -Rumunijos užsienio prekyba; -Rumunijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Rumunijos konstitucinė santvarka
Rumunijos partijos ir profsąjungos
Rumunijos ginkluotosios pajėgos