Rusijos atgimimo sąjunga

Rùsijos atgimmo sjunga (Sojuz vozroždenija Rossii), politinė organizacija, veikusi 1918–20.

Įkurta 1918 03 Maskvoje kai kurių kadetų, eserų ir vadinamųjų enesų – liaudies socialistų (Rusijos atgimimo sąjungos organizaciniai principai numatė individualią narystę išlaikant partinę priklausomybę). Vėliau prie Rusijos atgimimo sąjungos prisidėjo nepriklausomų socialdemokratų ir centristinių pažiūrų menševikų atstovų. Vadovai: Andrejus Argunovas, Nikolajus Astrovas, N. Avksentjevas, Nikolajus Čaikovskis, S. Melgunovas, Venediktas Miakotinas, Aleksejus Pešechonovas, Dmitrijus Šachovskis.

Rusijos atgimimo sąjunga kovojo su bolševikais, skelbė nepripažįstanti Bresto taikos (1918), reikalavo atkurti Rusiją su 1914 sienomis (išskyrus Lenkiją ir Suomiją), siekė, kad pereinamuoju laikotarpiu (iki sušaukiant Steigiamąjį susirinkimą) valdžia priklausytų laikinajai Rusijos vyriausybei (vadinamajai Direktorijai). Sąjungos skyriai pogrindyje veikė Maskvoje, Petrograde, t. p. ten, kur buvo sutelktos pagrindinės antibolševikinės politinės ir karinės pajėgos: Archangelske, Vologdoje, Kijeve, prie Dono ir kitur. Vienas svarbiausių skyrių veikė Omske; jis aktyviai palaikė A. Kolčiaką ir Laikinąją Sibiro vyriausybę. Antantės karinį įsikišimą Rusijos atgimimo sąjunga laikė neišvengiama būtinybe.

Bolševizmo priešininkams pralaimint pilietinį karą Rusijos atgimimo sąjunga nustojo veikti. Daug sąjungos narių buvo suimta ir represuota.