Rusijos Federacijos valstybinis archyvas

Rùsijos Federãcijos valstýbinis archỹvas (Gosudarstvennyj archiv Rossijskoj Federacii), įstaiga, sauganti 19–20 a. Rusijos, Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos, SSRS, Rusijos Federacijos valdymo įstaigų, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų, svarbių Rusijos imperijos asmenų dokumentus. Kaupia, saugo, restauruoja, kopijuoja dokumentus, garantuoja priėjimą prie jų. Yra Maskvoje. 3168 rašytinių dokumentų fondai, daugiau kaip 5 770 000 bylų (2011). Įkurtas 1992 sujungus SSRS centrinį valstybinį Spalio revoliucijos, aukščiausiųjų valdžios ir valdymo organų archyvą (įkurtą 1925) su Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos centriniu istorijos archyvu (įkurtu 1920).

Su LIETUVOS istorija susiję dokumentai saugomi atskiruose fonduose ir Rusijos, SSRS valdymo įstaigų fonduose. Atskiri dokumentų fondai: ochrankos Šiaurės vakarų (Vilniaus) skyriaus (1906–1914; agentūrinės bylos, tarp jų ir Vilniaus rajono valdybos, slaptųjų agentų bylos, anticarinių organizacijų sekimo dokumentai), Atskirojo žandarų korpuso 4‑osios apygardos štabo Vilniuje (1855–1857; darbuotojų asmens bylos), Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti centrinio komiteto (1914–17; veiklos dokumentai, susirašinėjimas su nukentėjusiaisiais), Lietuvos ir Baltarusijos reevakuacijos ir likvidacijos komisijos prie Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos tautybių reikalų liaudies komisariato (1918–1920; tarp jų ir evakuotų Kauno miesto savivaldos įstaigų dokumentai, susirašinėjimas su Rusijos valdžia dėl evakuotų Lietuvos įstaigų panaikinimo). Kiti su Lietuva susiję fondai: Jo Imperatoriškosios Didenybės kanceliarijos Trečiojo skyriaus (1802–1881; dokumentai apie slaptas Vilniaus universiteto draugijas, 1830–1831, 1863 sukilimus, 1905–1907 revoliuciją, revoliucinę veiklą Lietuvoje ir Lenkijoje, nelegalios spaudos platinimą), Baltarusijos Liaudies Respublikos rados (1918–1932; taip pat ir sutartys su Lietuva, Baltarusių reikalų ministerijos veiklos ir panaikinimo dokumentai), SSRS liaudies komisarų tarybos įgaliotinio repatriacijai (1944–53), Ypatingosios valstybinės komisijos fašistų okupacijos nuostoliams, padarytiems SSRS teritorijoje, tirti (1941–1951; yra apie 300 saugojimo vienetų apie Lietuvą); sovietinių atsišaukimų kolekcija (1914–1947; yra 1918–1929 Lietuvoje leistų komunistų organizacijų atsišaukimų).

67

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką