Rùsijos žiniãsklaida

Knygų leidyba

Pirmoji spaustuvė įkurta 1553 Maskvoje. Joje 16 a. 6–7 dešimtmetyje išspausdintos 7 knygos; pirmoji – Evangelija (Četveroevangelie apie 1553). 1564 spaustuvininkai I. Fiodorovas ir P. Mstislavecas išleido pirmąją tiksliai datuojamą knygą rusų kalba Apaštalas (Apostol). 1577 išėjo pirmoji pasaulietinė knyga Traktatas (Traktat). 1913 Rusijoje išleista apie 30 000, 2019 – apie 115 200 (bendras tiražas apie 435 mln. egzempliorių) pavadinimų knygų. 2019 išleista 10 knygų, išverstų iš lietuvių kalbos.

Svarbiausios leidyklos

Veikia leidyklos Izdatelstvo Moskovskogo universiteta (įkurta 1756, mokomosios, mokslinės literatūros, vadovėlių, žurnalų), Muzyka (įkurta 1861, muzikinės literatūros), Juridičeskaja literatura (įkurta 1917, teisinės literatūros), Respublika (humanitarinės literatūros), Medicina (medicininės literatūros; abi įkurtos 1918), Molodaja gvardija (įkurta 1922, visuotinės literatūros, žurnalų), Nauka (įkurta 1923, mokslo, matematikos, fizikos, chemijos, filologijos literatūros), Bolšaja Rossijskaja ėnciklopedija (įkurta 1925, enciklopedijų, žinynų, žodynų), Prosveščenije (įkurta 1930, vadovėlių, mokomosios literatūros, viena didžiausių šalyje, apie 4500 knygų pavadinimų, 2019), Vysšaja škola (įkurta 1939, vadovėlių, mokomosios literatūros), Ėkonomika (įkurta 1963, ekonominės literatūros; visos Maskvoje), Avrora (įkurta 1969, Sankt Peterburgas, mokslinės, grožinės literatūros), SLOVO (įkurta 1989, meno, grožinės literatūros), AST (įkurta 1990, universali, viena didžiausių šalyje, apie 8500 knygų pavadinimų, 2019), Drofa (įkurta 1991, mokomosios, vaikų literatūros), Ėksmo (įkurta 1991, grožinės literatūros, viena didžiausių šalyje, apie 9300 knygų pavadinimų, 2019; visos Maskvoje).

Periodinės spaudos pradžia

Periodinės spaudos pirmtakai – rankraštiniai informacijos lapeliai Vestovye pisma, ili Kuranty (vienas pirmųjų žinomų išleistas 1621). Pirmasis laikraštis Vedomosti imperatoriaus Petro I iniciatyva pasirodė 1702 gruodį Maskvoje (reguliariai ėjo 1703–1917; nuo 1710 Sankt Peterburge, nuo 1728 – pavadinimu Sankt-Peterburgskie vedomosti, atkurtas 1991, dienraštis, 2019 tiražas 20 000 egzempliorių). 1756–1917 Maskvoje ėjo laikraštis Moskovskie vedomosti. 18 a. svarbią vietą užėmė žurnalai. Pirmieji buvo valstybiniai, Rusijos mokslų akademijos leidžiami mokslo populiarinimo žurnalai: Mesjačnye istoričeskie, genealogičeskie i geografičeskie primečanija v vedomostjach (1728–42, laikraščio Sankt-Peterburgskie vedomosti priedas), Ežemesiačnye sočinenija k polze i uveseleniju služaščije (1755–64, mokslo populiarinimo ir literatūros; abu Sankt Peterburge). 18 a. antroje pusėje Sankt Peterburge pasirodė privatūs literatūros satyrinio pobūdžio periodiniai leidiniai: A. Sumarokovo žurnalas Trudoliubivaja pčela (1759), L. Sičkariovo Smes′, F. Emino Adskaja počta, N. Novikovo Truten′ ir Živopisec (visi 1769). Tuo laiku ėmė eiti ir specialūs bei tam tikroms skaitytojų grupėms skirti žurnalai, kiek vėliau – visuomeniniai politiniai žurnalai.

Periodinė spauda 19 amžiuje

19 a. pradžioje pasirodė 60 naujų žurnalų, tarp jų – Otečestvennye zapiski (1820–30 ir 1839–84, literatūros, istorijos, etnografijos, pramonės), Sovremennik (1836–66, literatūros, visuomeninis politinis; abu Sankt Peterburge), tapę žymių to laikotarpio rašytojų pažangių idėjų tribūna. 19 a. pradžioje pradėta leisti daugiau ir įvairesnių laikraščių: specialus leidinys Sankt-Peterburgskie komerčeskie vedomosti (1802), laikraštis Severnaja počta (1809–17), Sankt-Peterburgskie senatskie vedomosti (1809–93, oficialus; visi Sankt Peterburge). Pradėti steigti privatūs laikraščiai. Nuo 1830 ėjo oficialūs laikraščiai Gubernskie vedomosti: 1857 juos jau turėjo visos Rusijos gubernijos. 1866 pasirodė pirmas vakarinis leidinys Večerniaja gazeta, leidžiamas laikraščio Birževye vedomosti redakcijos. 19 a. antroje pusėje pradėjo eiti miestų ir sričių laikraščiai.

Periodinė spauda 20–21 amžiuje

19 amžiaus pabaigoje pradėjo eiti darbininkų ir socialdemokratų laikraščiai, 20 a. pradžioje – bolševikų periodiniai leidiniai, tarp jų laikraštis Pravda (1912; 2020 tiražas 100 000 egzempliorių). 1900 Rusijoje ėjo 125, 1913 – 856 laikraščiai, 1331 žurnalas.

Po Spalio perversmo (1917) iki 1990 buvo leidžiama tik socialistinės ir komunistinės pakraipos periodika. Visa spauda buvo valstybinė arba žinybinė, nepriklausomų ir privačių leidinių nebuvo. 1918 ėjo 884 laikraščiai, 1940 – 5730 laikraščių ir savaitraščių, 488 žurnalai, 1980 – 4413 laikraščių ir 954 žurnalai. Panaikinus komunistų partijos monopolį 1990–91 savo leidinius ėmė steigti naujai susikūrusios politinės organizacijos, atsirado daug nepriklausomų laikraščių ir žurnalų, daugelis ėjusių leidinių tapo nepartiniais. 1990 iš viso ėjo 4808 laikraščiai, 1140 žurnalų ir 2540 kitų periodinių leidinių.

2020 leidžiama apie 42 900 periodinių leidinių (iš jų apie 300 dienraščių, 8000 savaitraščių, apie 13 000 mėnesinių laikraščių, žurnalų ir kitų leidinių) rusų ir 64 Rusijos tautų kalbomis.

Spaudos laisvė

21 a. pradžioje šalyje žiniasklaida laikoma laisva, bet, tarptautinės organizacijos Žurnalistai be sienų duomenimis, Rusijoje nuolat pasitaiko spaudos laisvės pažeidimų (pvz., 2002 uždarytas laikraštis Obščaja gazeta, stotis TV‑6 ir pasinaudojus Mežprombanko ieškiniu buvo bandoma uždaryti laikraštį Novaja gazeta, 2003 iškeldinta iš patalpų žurnalo Novoe vremja redakcija, pakeista laikraščio Novye Izvestija vadovybė, nacionalizuota stotis NTV, jos valdymą perėmus Gazprom kompanijai, kurios 51 % akcijų priklauso valstybei, 2004 uždarytos populiarios televizinės laidos Namedni ir Svoboda slova, 2010 uždarytas laikraštis K bareru, 2011 valdančioji partija Vieningoji Rusija / Edinaja Rossija uzurpavo žurnalo RF segodnja valdymą ir kita); būdinga savicenzūros reiškinys. Rusijos žurnalistų sąjungos duomenimis, 1993–2007 šalyje buvo nužudyta 214 žurnalistų, tarp jų A. Politkovskaja, rašiusi apie žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje.

Svarbiausi dienraščiai

Eina dienraščiai Izvestija (nuo 1917, 2020 tiražas 84 000 egzempliorių), Selskaja žizn′ (nuo 1918, 95 000 egzempliorių), Moskovskij komsomolec (nuo 1919, 2020 bendras tiražas 1,89 mln. egzempliorių; visi Maskvoje), Trud (nuo 1921, profesinių sąjungų, 2020 bendras tiražas 1,58 mln. egzempliorių), Večernjaja Moskva (nuo 1923, 2020 tiražas 90 000 egzempliorių), Krasnaja zvezda (nuo 1924, karių, 2019 tiražas 25 500 egzempliorių), Komsomolskaja pravda (nuo 1925, 1991 tiražas 21,9, 2020 – 1,07 mln. egzempliorių), Kommersant (nuo 1989, verslo, 2019 tiražas 105 000 egzempliorių), Nezavisimaja gazeta (nuo 1990, 40 000 egzempliorių), Rossijskaja gazeta (nuo 1990, vyriausybės, 2020 tiražas 130 500 egzempliorių; visi Maskvoje), Parlamentskaja gazeta (nuo 1998, valstybės, 2020 tiražas 56 500 egzempliorių; visi Maskvoje).

Svarbiausi savaitraščiai

Leidžiami savaitraščiai Literaturnaja gazeta (nuo 1831, atkurtas 1929, literatūros, 2020 tiražas 114 000 egzempliorių), Ėkonomika i žizn′ (nuo 1918, ekonomikos, 2016 tiražas 210 000 egzempliorių), Učitelskaja gazeta (nuo 1924, mokytojų, 2020 tiražas 54 000 egzempliorių), Argumenty i fakty (nuo 1978, visuomeninis politinis, 1990 tiražas 33,5 mln., 2019 – 1,56 mln. egzempliorių), Novaja gazeta (nuo 1993, nepriklausomas, 2019 tiražas 123 000 egzempliorių).

Svarbiausi žurnalai

Eina žurnalai Vokrug sveta (nuo 1861, 2020 tiražas 148 000 egzempliorių), Nauka i žizn′ (nuo 1890, 2020 tiražas 25 700 egzempliorių, abu mokslo populiarinamieji), Ogoniok (nuo 1899, savaitinis, universalaus turinio, 1990 tiražas apie 4,5 mln., 2017 – 83 000 egzempliorių), Smena (nuo 1924, jaunimo, 1990 tiražas apie 3,5 mln., 2020 – 10 000 egzempliorių), Za ruljom (nuo 1928, automobilizmo, 1989 tiražas apie 4,5 mln., 2020 – 320 000 egzempliorių), Zdorove (nuo 1955, sveikatos apsaugos, 1990 tiražas 18,15 mln., 2020 – 160 000 egzempliorių), Junost′ (nuo 1955, jaunimo, literatūros, 1989 tiražas apie 3,1 mln., 2020 – 3500 egzempliorių), Moskva (nuo 1957, literatūros, 2017 tiražas 500 egzempliorių), Sobesednik (nuo 1984, savaitinis, universalaus turinio, 2020 tiražas 152 000 egzempliorių; visi Maskvoje). Leidžiamos tarptautinių žurnalų Rusijos versijos: Cosmopolitan (nuo 1994, 760 000 egzempliorių), National Geographic Rossija (nuo 2003, 2020 tiražas 140 000 egzempliorių).

Radijas

Radijas veikia nuo 1922. Svarbiausios radijo stotys (2020): Radio Rossija (įkurta 1924, valstybinė), Radio Majak (įkurta 1964, nepriklausoma), Ėcho Moskvy (įkurta 1990), Evropa Plius (įkurta 1990), Radio Sputnik (įkurta 1991, iki 2014 Golos Rossii), Avtoradio (įkurta 1993), Russkoje Radio (įkurta 1995), Retro FM (įkurta 1995), Naše radio (įkurta 1998), Radio Dača (įkurta 2006; visos komercinės), Business FM (įkurta 2007, verslo ir ekonomikos), Vesti FM (įkurta 2008, valstybinė, naujienų). Laidos transliuojamos rusų ir apie 40 Rusijos tautų kalbų.

Televizija

Televizija veikia nuo 1938 metų. Svarbiausios televizijos stotys (2020): Rossija 1 (veikia nuo 1991, valstybinė), Pervyj kanal (nuo 1995; 1951–91 – Centrinės televizijos pirmoji programa, 1991–95 – Ostankino televizijos pirmoji programa, 1995–2002 – ORT), Pjatyj kanal (nuo 1993), NTV (nuo 1993), STS (nuo 1996), REN TV (nuo 1997), TNT (nuo 1998; visos komercinės).

Naujienų agentūros

Pirmoji naujienų agentūra RTA (Rossijskoje telegrafnoje agentstvo) Maskvoje įsteigta 1866. Maskvoje veikia valstybinė naujienų agentūra TASS (Informacionnoje agentstvo Rossii TASS, nuo 1904), Rossija segodnja (iki 2014 RIA Novosti, įkurta 1941 pavadinimu Sovinformbjuro), Interfax (nuo 1989, nepriklausoma), Prajm (nuo 1993, ekonomikos ir finansų), RIA „Oreanda“ (nuo 1994, komercinė), Regnum (nuo 2002).

Rusijos kultūra

2617

Rusija

Rusijos gamta

Rusijos gyventojai

Rusijos konstitucinė santvarka

Rusijos partijos ir profsąjungos

Rusijos ginkluotosios pajėgos

Rusijos ūkis

Rusijos istorija

Rusijos santykiai su Lietuva

Rusijos švietimas

Rusijos literatūra

Rusijos architektūra

Rusijos dailė

Rusijos muzika

Rusijos choreografija

Rusijos teatras

Rusijos kinas

Rusijos lietuviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką