Rūta Staliliūnaitė

Stalilinaitė Rūta 1938 01 21Šiauliai 2011 05 09Kaunas (palaidota Pašušvyje, Radviliškio rj. savivaldybė), lietuvių aktorė. 1963 baigusi Lietuvos konservatoriją iki 1993 vaidino Kauno dramos teatre (nuo 1990 Kauno akademinis dramos teatras). Parengė apie 20 literatūros, literatūros ir muzikos programų. Apie R. Staliliūnaitę sukurtas dokumentinis filmas KVDT... ateinu (2011, režisierius T. D. Ribaitis).

Teatras

R. Staliliūnaitė. Barboros Radvilaitės vaidmuo (J. Grušo Barbora Radvilaitė 1972, režisierius J. Jurašas, dailininkė J. Malinauskaitė, © LATGA, 2020; Žygimantas Augustas – K. Genys)

Svarbesni vaidmenys: Kleopatra (W. Shakespeare’o Antonijus ir Kleopatra), Jurga (Baltaragio malūnas, pagal K. Borutą, abu 1966), Motiejukas (Karalius Motiejukas pirmasis 1969, pagal J. Korczaką), Marija (J. Glinskio Grasos namai 1970), Tolgonaj (Motinos laukas 1971, pagal Č. Aitmatovą), Barbora (J. Grušo Barbora Radvilaitė 1972 ir Unija 1978), Nora, Fru Solnes (H. Ibseno Nora 1972, Statytojas Solnesas 1980), Blanša (T. Williamso Geismų tramvajus 1974), Ūbienė (A. Jarry Karalius Ūbas), Merė Popins (Merė Popins, pagal P. Travers, abu 1977), Ana (A. Čechovo Ivanovas 1978), Misis Gibs (T. Wilderio Mūsų miestelis 1982), Kesonija (A. Camus Kaligula 1983), Misis Konvėj (J. B. Priestley Laikas ir Konvėjai 1985), Ulijona (A. M. Sluckaitės Smėlio klavyrai 1990, pagal J. Bobrowskį).

Kinas

Vaidino kino (Motina – Maža išpažintis 1971, režisierius A. Araminas, Ricburgienė – Atpildo diena 1975, režisieriai S. Motiejūnas, A. Puipa, Eugenija – Nesėtų rugių žydėjimas 1978, režisierius M. Giedrys, Irena – Jo žmonos išpažintis, režisierius A. Grikevičius) ir televizijos (Merė Džordach – Turtuolis, vargšas, režisierius A. Žebriūnas, abu 1983) filmuose. Kūrybai būdinga meistriškas persikūnijimas ir balso valdymas, originali plastinė raiška, ypatinga lyrinė intonacija, poetiškumas, įtaigumas, racionalumo ir emocingumo derinys, subtiliai perteikiamos kuriamų personažų sudėtingos psichologinės būsenos, kai kurie vaidmenys sąlyginės formos, su grotesko elementais.

Apdovanojimai

LSSR valstybinė premija (1973). Gedimino ordino Karininko kryžius (1998). Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (1998). Kristoforas (1998). Lietuvos nacionalinė premija (2008). Auksinis scenos kryžius (2011).

L: Rūta Staliliūnaitė: Aš esu Barbora / sud. S. Sabaliauskas Kaunas 2014; Rūta Staliliūnaitė: Nejaugi tai buvo: Straipsniai. Pokalbiai. Laiškai / sud. D. Kazlauskienė Kaunas 2017.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką