Rtos knygà, Biblijos (Senojo Testamento) viena knygų. Hebrajų Biblijoje viena Raštų rinkinio knygų. Viena trumpiausių Biblijos knygų. Pavadinta pagrindinės veikėjos, jaunos moabitės, karaliaus Dovydo prosenelės, Rūtos vardu. Judėjų tradicijoje Rūtos knyga yra skaitoma per Šavuoto šventę. Rūtos knygoje pasakojama, kaip Teisėjų laikais (12–11 a. prieš Kristų) Judėją ištikus badui Elimelechas iš Betliejaus su žmona Noome ir sūnumis Machlonu ir Kiljomu pasitraukė į Moabą. Čia Elimelechas ir jo sūnūs, kurie buvo vedę moabites Orpą ir Rūtą, mirė. Noomei nusprendus grįžti į Betliejų, Rūta atkakliai reikalavo pasiimti ir ją bei priėmė Noomės Dievą: Tavo tauta bus mano tauta, o tavo Dievas – mano Dievas! (Rūt 1, 17). Padedama Noomės Rūta tapo uolia prozelite. Pagal to laikotarpio paprotį, per derliaus nuėmimą vargšams buvo leidžiama pasirinkti varpų. Rūta pasirinko varpų iš turtingo žmogaus Boazo, mirusio Rūtos vyro Machlono giminaičio, lauko. Rūta jo paprašė uždengti ją drabužiu ir pavadino jį atpirkėju (Rūt 3, 9). Tai buvo moters prašymas ją vesti. Pastebėjęs Rūtos kilnumą ir gerą širdį bei norėdamas atpirkti Rūtą Boazas ją vedė. Jų vedybos yra levirato vedybų pavyzdys – nelikus tiesioginių palikuonių, našlę privalėjo vesti artimiausias vyro giminaitis (Įst 25, 1–10). Šios vedybos Noomei suteikė galimybę Boazui parduoti vyro žemes, nes pagal paprotį Tą dieną, kai įsigysi lauką iš Noomės rankų, taip pat privalai įsigyti ir Rūtą Moabitę, mirusiojo žmoną, kad įamžintum mirusiojo vardą jo pavelde. (Rūt 4, 5).Vesdamas Rūtą Boazas tapo karaliaus Dovydo protėviu. Knygoje minimą atpirkimą galima suprasti ir perkeltine reikšme, nes padedant Dievui Rūta, būdama jau keturiasdešimties, pastojo; aštuoniasdešimtmetis Boazas kitą dieną mirė, o Rūta sulaukė ir savo vaikaičio Saliamono valdymo laikų. Rūtos knyga baigiama Dovydo genealogija; Rūtos sūnus Jobedas buvo Dovydo tėvo Jesės tėvas (Rūt 4, 17).
2182