Rygõs architektūrà
Istorinis centras
Rygos istorinį centrą sudaro senamiestis (Vecrīga) su vidurinių amžių siaurų kreivų gatvių tinklu, 18–19 a. taisyklingo plano kvartalai ir 19 a. bulvarai. Užima 438,3 ha teritoriją. Pasaulio paveldo vertybė (nuo 1997).
Dauguvos dešiniajame krante – senamiestis su siaurų kreivų gatvių tinklu. Išliko miesto sienos fragmentų (13–15 a., Parako bokštas, 1330, dabar Karo muziejus), bažnyčių – katalikų Šv. Jurgio (1204, dabar Taikomosios dailės ir dizaino muziejus), liuteronų Šv. Petro (1209), Šv. Jono (1589, architektas G. Frese, bokštas, 1849, architektas J. D. Felsko); liuteronų Rygos katedra (1211, 14–15 a. perstatyta į baziliką su bokštu vakarinėje pusėje, rekonstruota 1881–1914), katalikų Šv. Jokūbo katedra (1225–1330).
Juodagalvių brolijos namas Rygoje (14 a., 1999 atstatytas)
Rygos pilis (1330, daugelį kartų rekonstruota, paskutinį – 1939, architektas E. Laube, restauruota 1991, Trijų žvaigždžių bokštas atstatytas 1997; dabar Latvijos prezidento rezidencija, Užsienio meno muziejus, J. Rainio literatūros ir meno muziejus, Latvijos istorijos muziejus). Pirklių namai – manieristinis Juodagalvių brolijos namas (14 a., rekonstruotas 1625, architektai A. Jansenas, L. Jansenas, per II pasaulinį karą sugriautas, 1999 atstatytas), pirklių namai Trys broliai (15–17 a.), barokinis Reiterno namas (1685, architektas R. Bindenschu). Rotušė (1750–65, architektas J. Friedrichas von Oettingeris, per II pasaulinį karą sugriauta, 2003 rekonstruota), Jokūbo barakai (gynybinių įtvirtinimų dalis, 18–19 a., dabar prekybos ir biurų pastatas).
Istorinio centro kiti žymesni architektūriniai paminklai: katalikų Šv. Marijos Magdalietės (1260, rekonstruota 1924–39), evangelikų liuteronų Senoji šv. Gertrūdos (15 a. pradžia, daugelį kartų rekonstruota, paskutinį – 1894), katalikų Gailestingosios Dievo Motinos bažnyčia (1785, perstatyta 1860, abiejų architektas J. D. Felsko), klasicistinė stačiatikių Šv. Petro ir Pauliaus cerkvė (1786, architektas P. Trezzini).
Kristaus Gimimo soboras Rygoje (1884)
Po karų su Napoleonu (1812) Ryga perplanuota ir rekonstruota (architektai J. Gottfiedtas, Chr. Breitkreutzas). 1857–63 nugriautos miesto sienos ir įtvirtinimai, jų vietoje suformuoti puslankio formos platūs bulvarai ir parkai (Vērmanės sodas, 1817, Bastiono kalvos parkas, 1888, abiejų kraštovaizdžio architektas G. F. F. Kuphaldtas, Arkadijos parkas, baigtas 1911). Suprojektuota eklektinių pastatų, daugiausia pirmojo profesionalaus architekto J. Baumanio (Aleksandro gimnazija, 1874, dabar Latvijos muzikos akademija, cirkas, 1888); t. p. evangelikų liuteronų Šv. Martyno (1852, architektas J. D. Felsko), anglikonų Išganytojo (1856) bažnyčia, Nacionalinės operos rūmai (1863, restautuoti 1995), neobizantiškasis Kristaus Gimimo soboras (1884).
jugendo stiliaus pastatas Elžbietos gatvėje Rygoje (1903, architektas M. Eizenšteinas)
Latvijos nacionalinio dailės muziejaus rūmai Rygoje (1905, architektas W. Neumannas, rekonstruoti ir išplėsti 2015, architektūrinės bendrovės Processoffice, Andrius Skiezgelas Architecture),
20 a. pradžioje pastatyta daug jugendo pastatų (architektai K. Pēkšēnas, E. Laube, M. Eizenšteinas, A. Vanagas, H. Šēlsas, F. Šefelas, P. Mandelštamas, A. Ašenkampfas, M. Šervinskis, H. Zeiberlihas, V. Neimanis, E. Frīzendorfas, A. Mēdlingeris, V. Bokslafas, N. Proskurņinis). Suprojektuota neobarokinis Latvijos nacionalinis dailės muziejus (1905, architektas W. Neumannas, rekonstruotas ir išplėstas 2015, architektūrinės bendrovės Processoffice, Andrius Skiezgelas Architecture), geležinkelio tiltas per Dauguvą (1914, rekonstruotas 2007). Yra Laisvės paminklas (1935, skulptorius K. Zāle, architektas E. Štālbergas).
20 amžius
20 a. antroje pusėje pastatyti 3 tiltai (Akmenų, 1957, Salų, 1976, Vantų, 1981) per Dauguvą, pagal tipinius ir kartotinius projektus pastatyta gyvenamųjų rajonų (Purvciemio, pradėta 1965, Didžiosios Juglos, 1970, Kengarago, 1961–71). Žymesni statiniai: Kolūkiečių (1960, architektas O. Tilmanis, dabar Latvijos mokslų akademija), Rygos keleivinio jūrų uosto (1965, architektai M. Gelzis, V. Saviskas), Latvių šaulių muziejaus (1971, dabar Okupacijos muziejus) rūmai, Latvijos Komunistų partijos Centro komiteto pastatas (1974, architektas G. Asaris, dabar prekybos centras), viešbutis Latvija (1978, rekonstruotas 2001, dabar viešbutis Reval Hotel Latvija), Kongresų rūmai (1982).
21 amžiaus pradžia
Latvijos nacionalinė biblioteka Rygoje (2014, architektas G. Birkertas)
20 a. pabaigos–21 a. pradžios statiniai: biurų pastatas Valdemara centrs (1999), Rygos tarptautinio oro uosto priestatas (2001) ir šiaurinis terminalas (2003, abiejų architektas A. Kronbergas, su kitais), Latvijos banko naujasis filialas (2001, architektas A. Kronbergas), viešbutis Bergs (2003, architektūrinė bendrovė Zaigas Gailes birojs), Hansa banko būstinė, vadinamasis Saulės akmuo (2004, architektūrinės bendrovės Tectum, Zenico projekts), Latvijos nacionalinė biblioteka Rygoje (1989–2014, architektas G. Birkerts). Yra Brolių kapinės (1924–38, skulptorius K. Zāle).
1729
-Ryga; -Vecriga; -Latvijos pasaulio paveldo paminklai; -Rygos istorinis centras