Rygõs arkivyskupijà (Rīgas arhibīskapija), 1201–55 Rygõs vyskupijà, 13–16 a. gyvavusi valstybė, kuri priklausė Livonijos konfederacijai. Jos plotas buvo apie 18 400 km2, apėmė lyvių gyvenamą sritį į šiaurę nuo Gaujos, Rytų Vidžemę (išskyrus Alūksnę ir Gaujieną), dalį Vakarų ir Šiaurės Latgalos ir Dolės parapijos sritį. 13 a. antroje pusėje arkivyskupijai priklausė ir dalis Žiemgalos, iki 15 a. pradžios – Dundagos ir Tārgalės sritys, iki 15 a. antros pusės – Abrenė. Rygos arkivyskupijos pradžia siejama su katalikų misionieriaus Meinhardo veikla ir jo paskyrimu 1186 Ikšķilės vyskupu. 1201 Ikšķilės vyskupo rezidenciją perkėlus į Rygą, Ikšķilės vyskupija buvo pervadinta Rygos vyskupija, 1255 pertvarkyta į arkivyskupiją. Rygos arkivyskupiją valdė arkivyskupas (iki 1255 vyskupas) ir Rygos katedros kapitula (12 kanauninkų), nuo 15 a. t. p. ir Rygos arkivyskupijos taryba (6 kanauninkai ir 6 vasalai pasauliečiai). Pirmasis Rygos vyskupas buvo Albertas, pirmasis arkivyskupas – Albertas II Suerberis. Pagrindinės arkivyskupo rezidencijos nuo 14 a. buvo Limbažiuose, Koknesėje, Raunoje (maždaug nuo 1420 pagrindinė rezidencija); Rygoje jam priklausė vadinamieji Vyskupo namai. Rygos arkivyskupui buvo pavaldi ir visa Rygos bažnytinė provicija (apėmė visą Livonijos teritoriją, išskyrus Revelio vyskupiją, t. p. Sembos, Kulmo, Pamedės ir Varmijos vyskupijas Prūsijoje). Arkivyskupo domeno žemės buvo suskirstytos į 2–4 fogtijas (iš pradžių buvo Koknesės ir Turaidos fogtijos, 14–15 a. – dar Lielvardės ir Raunos fogtijos), kita žemė priklausė kapitulai ir vasalams. 1457 vasalų paveldėjimo teisės lyvių gyvenamoje srityje buvo išplėstos. Daugėjant vasalų nuo 15 a. antros pusės arkivyskupo domenas ir ekonominė galia mažėjo. 15 a. pabaigoje Rygos arkivyskupijos teritorijoje pradėjo formuotis baudžiava. Iš viso arkivyskupijoje buvo pastatyta 35 pilys, 45 bažnyčios, įsteigta 12 vienuolynų. Miesto teisės buvo suteiktos Koknesei, Limbažiams, Straupei. Rygos arkivyskupija buvo pagrindinis Livonijos ordino varžovas siekiant politinio viešpatavimo Livonijoje. 1452 Salaspilio sutartimi ordinas pripažino arkivyskupo teisę kartu valdyti Rygą, bet 1556, pasinaudodamas reformacija, užėmė Rygos arkivyskupiją. Lietuvos Didžiosios Kuigaikštystės padedama Rygos arkivyskupija 1557 Pasvalio sutartimi atgavo savarankiškumą. Per 1558–83 Livonijos karą Rygos arkivyskupija 1561 atiteko Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės santykiai su Livonija
L: I. Šterns Latvijas vēsture. 1180–1290: Krustakari Rīga 2002.
2338