ryši objèktų statýba Lietuvojè
Ryšių objektus Lietuvoje pradėta statyti 19 amžiuje. 1854 Marijampolėje, 1855 Kaune pastatytos magistralinės linijos Sankt Peterburgas–Varšuva elektromagnetinio telegrafo stotys. 1859 tokios stotys pastatytos Vilniuje ir Ukmergėje, 1865 jau buvo įrengtos visuose miestuose, per kuriuos ėjo ši magistralė (išskyrus Zarasus): Kaune, Ukmergėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Telšiuose, Raseiniuose, Tauragėje. Nepatikslintais duomenimis (archyvai sunaikinti per Antrąjį pasaulinį karą), 1883 Klaipėdoje pastatyta 23 abonentų telefono stotis. 1896 03 pradėjo veikti pirmoji 150 abonentų telefono stotis Vilniuje, 1904 03 – 110 abonentų Kauno telefono stotis, 1911 – 63 abonentų stotys Šiauliuose ir Panevėžyje. Pirmoji radijo stotis Lietuvoje įrengta 1910 Kaune, Žaliakalnyje, tuometinėje Rusijos imperijos Kauno tvirtovėje. Nepriklausomoje Lietuvoje 1926 prancūzų bendrovė SFR (Société Française Radioelectrique) pastatė naują Kauno radijo stotį, galinčią dirbti telefono (radijo transliacijų; 1961 m banga, 153 kHz dažniu) ir telegrafo režimu (3500 m banga). 1933 Kaune S. Daukanto gatvėje pastatytas Valstybės radiofono studijų pastatas. 4 dešimtmetyje nuspręsta statyti naują Kauno radijo stotį Sitkūnuose (17 km į vakarus nuo Kauno), iki 1940 pastatyta radijo stoties pastatas, dyzelinė elektros stotis, bet SSRS okupacija ir Antrasis pasaulinis karas nutraukė stoties statybos darbus, ji baigta statyti tik 1950.
Pirmoji ryšių statybos organizacija – Statybos montavimo kontora – įkurta 1949 Vilniuje. Ji vykdė nedidelius ryšių įmonių pastatų remonto, Vilniaus, Kauno ir aplinkinių rajonų kaimo telefonizacijos darbus, Vilniaus ir Kauno automatinio telefono tinklo plėtrą. Kontorai, kaip ir kitoms statybos organizacijoms, trūko kvalifikuotų darbuotojų, remontui ir ryšiams plėtoti reikalingų statybos medžiagų, buvo prasta materialinė techninė bazė. Pagrindinė transporto priemonė buvo arklys. Sunkiomis sąlygomis kontora plėtė darbų mastą ir struktūrą, kūrė naujas brigadas. 1960 pervadinta Statybos montavimo valdyba, ji pradėjo montuoti miesto ir kaimo automatinių telefono stočių aparatūrą, kloti tarpmiestinius ryšių kabelius, statė rajonų ryšių mazgus, plėtė kaimo telefonizacijos darbus. Skaudvilėje, Panevėžyje ir Klaipėdoje įsteigtos kaimo ryšių statybos apylinkės. Statybos aikštelės įsikurdavo plynoje vietoje, turėjo tik kilnojamuosius statybos vagonėlius. 20 a. 6–7 dešimtmečiais pastatyti ryšių gamybiniai pastatai Vilniuje (Algirdo ir Liepkalnio gatvėse), gyvenamieji namai ir bendrabutis ryšių darbuotojams Vilniuje, Prienų ir Eišiškių ryšių mazgai, kiti mažesni pastatai, rekonstruoti Ryšininkų kultūros rūmai. Greta ryšių gamybinių pastatų ir telefonizacijos darbų 1955 pradėti televizijos tinklo statybos ir radijo plėtros darbai. Šiuos darbus vykdė ne Lietuvos ryšių statybos organizacijos, bet lietuvių ryšininkų indėlis į televizijos ir radijo tinklų statybą t. p. buvo didelis. 1955 įkurta televizijos centro statybos direkcija. Ji rūpinosi televizijos komplekso su 180 m aukščio metaliniu bokštu Vilniuje (S. Konarskio gatvėje) statyba. Bokštą statė SSRS sąjunginis trestas Specstalmontažkonstrukcija, daug darbų buvo atliekama rankiniu būdu. Vilniaus televizijos stotis pradėjo veikti 1957, jos kompleksą sudarė metalinis bokštas, techninis ir pagalbiniai pastatai, kuriuose buvo įrengtos studijos, kino ir centrinė aparatinės. Siųstuvų salėje buvo sumontuotas televizijos siųstuvas TTR 15/7,5 ir du trumpųjų bangų radijo siųstuvai DOŽD‑2. Buvo statomi ir televizijos studijų korpusai, Klaipėdos telecentras Giruliuose (televizijos stotis su metaliniu 190 m aukščio bokštu ir techniniu pastatu), televizijos programų perdavimo radijo relinės linijos ir jų punktai. Pirmiausia pastatyti radijo relinės linijos retransliatoriai Vilniuje, Žiežmariuose, vėliau – linijos Kaunas–Klaipėda, Vilnius–Utena–Panevėžys, Vilnius–Alytus–Jurbarkas–Klaipėda, sąjunginė linija Maskva–Vilnius–Ryga. 1960 07 21 baigta statyti Kauno televizijos stotis Žaliakalnyje. Šiaulių televizijos stotis buvo pastatyta Lieporių gatvėje – įrengta radiorelinės linijos Leningradas–Ryga–Vilnius–Maskva tarpinė stotis (techninis pastatas, 90 m aukščio metalinis stiebas, pagalbiniai įrenginiai), sumontuotas 5 kW galingumo siųstuvas IGLA, du ultratrumpųjų bangų siųstuvai.
telefono linijos ankerinė atrama (20 a. 6–7 dešimtmetis)
Statybos montavimo valdyba išsiplėtė, bet 7 dešimtmetyje nebegalėjo patenkinti vis didėjančių Lietuvos ryšių ūkio poreikių. Didesnius objektus statė SSRS ryšių ministerijos trestai Sojuztelefonstroj, Mežgorsviazstroj, Radijostroj. Jų vadovai dažnai diktuodavo savo sąlygas. 1967 įkurtas Lietuvos ryšių statybos trestas, jis iš pradžių turėjo tris statybos organizacijas – Vilniaus statybos montavimo valdybą, Kauno ir Skaudvilės specializuotas kilnojamąsias mechanizuotas kolonas. Tresto statybos montavimo darbų programa vis plėtėsi: 1968 buvo atlikta darbų už 6 mln. rublių, 1980 – už 11,5 mln. rublių, 1989 – už 18,5 mln. rublių. Daugėjo ir statybos organizacijų, jos įkurtos Panevėžyje, Vilniuje, Šiauliuose. Darbams reikalingos medžiagos nebuvo tiekiamos centralizuotai, daug ką reikėjo pasigaminti patiems, todėl 8–9 dešimtmečiais buvo kuriamos gamybinės dirbtuvės, įsteigta Komplektavimo valdyba. Naujos gamybinės bazės pastatytos Kaune, Klaipėdoje, Skaudvilėje, Panevėžyje, Utenoje. 1988 Lentvaryje pradėjo veikti didelė gelžbetonio ir metalo gaminių gamykla. Padidėjus gamybiniams pajėgumams buvo nutiesta šimtai kilometrų tarpmiestinių ryšių linijų. 9 dešimtmečio pabaigoje visi Lietuvos rajonai turėjo dviejų krypčių tarpmiestinius kabelius, kasmet buvo atiduodami naudoti po apie 60 000 numerių miesto telefono stotyse ir apie 15 000 numerių kaimuose. Visos kaimo telefono stotys turėjo su rajono centru sujungtas kabelines linijas. Daug kabelinių linijų sutankinta skaitmeninių ryšių sistemomis. Tresto pajėgomis pastatyti Alytaus, Zarasų, Prienų, Varėnos, Kaišiadorių ryšių mazgų pastatai ir priestatai, ryšininkų gyvenamieji namai Vilniuje, Trakuose, Molėtuose, Skaudvilėje, Nemenčinėje, Šiauliuose ir kitur. 1970 Anykščių rajone, Viešintose pastatytas visas televizijos stoties inžinerinis kompleksas, dviejų aukštų techninis pastatas, 180 m aukščio televizijos bokštas, katilinė, garažai, penki gyvenamieji namai po šešis butus, atvesta aukštos įtampos elektros linija, vandentiekis ir kanalizacija; mažo galingumo retransliatoriai Tauragėje ir Raseiniuose; radijo relinė linija Vilnius–Utena–Viešintos (vėliau pratęsta į Šiaulius ir Klaipėdą). 8 dešimtmečio pradžioje Nemenčinėje pastatyta poilsio stovykla-profilaktoriumas, vėliau – poilsio bazė Dubingiuose, ryšininkų sporto kompleksas Vilniuje.
1974 pradėta naujos Vilniaus radijo ir televizijos stoties statyba Karoliniškėse. Stoties kompleksą sudaro 190 m aukščio gelžbetoninis bokštas su 136 m aukščio metaline antenine dalimi (bendras bokšto aukštis – 326,47 metro). Gelžbetoninėje bokšto dalyje įrengtos aparatinės, jose sumontuoti trys galingi TV ir keturi ultratrumpųjų bangų radijo siųstuvai, radiorelinės linijos centrinė stotis. 165 m aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė ir kavinė. Bokštą projektavo Valstybinis sąjunginis ryšių projektavimo institutas (Maskva), administracinį pastatą, inžinerinius tinklus – Miestų statybos projektavimo institutas (Vilnius). Stotis baigta statyti 1980 pabaigoje. 20 a. 9 dešimtmetyje aikštelėse už miesto ribų pagal tipinius projektus pastatytos Kauno (Juragiuose), Šiaulių (Bubiuose), t. p. naujos Tauragės, Visagino, Druskininkų radijo ir televizijos stotys. Šių stočių kompleksą sudaro 250 m aukščio metalinis anteninis stiebas, techninis pastatas, kuriame galima sumontuoti keturis galingus televizijos ir keturis ultratrumpųjų bangų radijo siųstuvus, radiorelinės linijos stotį. Ryšių statybos specialistai atliko telefonizacijos darbus statant Ignalinos atominę elektrinę, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, rekonstruojant Lietuvos kelius. Prie Ryšių ministerijos veikė Centrinis projektavimo-konstravimo biuras. Bendradarbiaudamas su Maskvos, Leningrado (dabar Sankt Peterburgas), Kijevo ir kitais SSRS projektavimo institutais jis rengė telefono stočių, kabelinių linijų, radijo stočių ir įvairių pastatų statybos projektus. Pagal šio biuro parengtus projektus statybos darbus vykdė ne tik Lietuvos ryšių statybos trestas, bet ir kitos rangovinės organizacijos.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 panaikintas Lietuvos ryšių statybos trestas, jo pagrindu įkurtos septynios vėliau privatizuotos įmonės. 1993 panaikintas ir Centrinis projektavimo-konstravimo biuras. Inžinerinius telekomunikacijų, kabelinės televizijos, interneto, kompiuterių tinklų projektavimo ir diegimo darbus atlieka bendrovės Ryšių statyba (būstinė Vilniuje, filialas Alytuje), KRS (iki 2005 Kauno ryšių statyba), Panevėžio ryšių statyba, Šiaulių ryšių objektų statyba ir kitos.
2079
energetikos objektų statyba Lietuvoje