ryškis

rỹškis, nedimensinis dydis, kuriuo apibūdinamas žvaigždės ar kito dangaus šviesulio spindesys (apšvietos atitikmuo). Žymimas m. Dviejų žvaigždžių ryškį m₁ ir m₂ ir jų spindesį E₁ ir E₂ sieja lygtis (Pogsono formulė): m₂ – m₁ = 2,5lg(E₁/E₂). Kuo spindesys mažesnis, tuo ryškis didesnis, pvz., jei ryškių skirtumas 5, spindesių santykis 100 (jei vienetas – 2,512). Šviesulio ryškis nustatomas lyginant jo ir etalonu pasirinkto objekto spindesį. Ryškis priklauso nuo spektro srities, kurioje atliekami matavimai. Ryškis, atitinkantis žmogaus akies spektrinį jautrumą (jautriausia geltoniesiems ir žaliesiems spinduliams), vadinamas vizualiniu ryškiu (m_v). Paprastai spindesys matuojamas keliuose griežtai apribotuose (spindulių imtuvo ir filtrų deriniu) spektro ruožuose. Tai padeda tirti šviesulio savybes. Viena svarbiausių yra trispalvė UBV astrofotometrinė sistema. Joje ryškis nustatomas ultravioletiniame (vidutinis bangos ilgis 364 nm), mėlynajame (442 nm) ir vizualiniame (550 nm) spektro diapazonuose, atitinkamai žymimas U, B ir V. Ryškis V laikomas tarptautiniu (jis artimas m_v ryškiui). Būna teigiamas ir neigiamas, pvz., Saulės V = – 26,73, Mėnulio pilnaties V = – 12,71, šviesiausios žvaigždės Sirijaus V = – 1,46, Vegos V = + 0,03, plika akimi vos įžiūrimų žvaigždžių V = apie + 6. Kosminiu Hubble’io teleskopu matomos žvaigždės, kurių V = + 31 (ryškis 10¹⁰ kartų silpnesnis negu matomų plika akimi). Tos pačios žvaigždės ryškių, nustatytų skirtinguose spektro diapazonuose, skirtumas vadinamas spalvos rodikliu. Ryškis, aprėpiantis visą šviesulio spektrą, vadinamas bolometriniu ryškiu (m_bol). Jį galima nustatyti tik virš atmosferos. Regimasis šviesulio spindesys priklauso nuo jo spinduliuotės galios, nuotolio ir terpės tarp šviesulio ir stebėtojo skaidrumo. Jei reikia žvaigždes palyginti, jos sąlygiškai perkeliamos į vienodą sutartinį 10 parsekų nuotolį. Toks ryškis vadinamas absoliučiuoju ir žymimas M. Apskaičiuojamas pagal formulę: M = m + 5–5lg r–A; čia m – regimasis ryškis, r – žvaigždės nuotolis parsekais, A – spindesio susilpnėjimas (ryškiais) tarpžvaigždinėje medžiagoje. Absoliutusis ryškis, atitinkantis juostą V(M_V), laikomas viena svarbiausių žvaigždės savybių. Žvaigždžių įvairovėje M_V būna nuo –8 iki +19 (spinduliuotės galia V juostoje skiriasi dešimtis milijardų kartų). Saulės M_V = 4,79. Svarbus bolometrinis absoliutusis ryškis (M_bol), nes nusako kūno spinduliuotės galią visame spektre.

Ryškių skalę 1856 pasiūlė Normanas Robertas Pogsonas (Didžioji Britanija). 1965 Vilniaus astronomai (V. P. Straižys ir K. Zdanavičius) sukūrė 7 spektro intervalų astrofotometrinę sistemą (Vilniaus astrofotometrinė sistema).

906