rytietybės

rytietýbės, rytų aukštaičių patarmės fonetinės, gramatinės, leksinės ar kitos tarmybės. Pvz.: pntis ‘péntis’, jáunasai / jaunasa ‘jaunàsis’, dùjanai ‘du’, dvjenai ‘dvi’, su mañ, ‘su manim’, vienuolkis ‘vienúoliktas’, nėrà kàs vẽža ‘nėra ko vežti, nėra kam vežti’, balýmas ‘pernykštė nenupjauta žolė’, bambl ‘iš šiaudų pintas kibiras miltams, grūdams ir kitiems produktams laikyti’, čevénti ‘loti, niekus kalbėti, plepėti’, gerkligas ‘rėksnys išverstagerklis’. Rytietybių pasitaiko iš rytų aukštaičių patarmės ploto kilusių rašytojų kūryboje (pvz., Vaižganto: išėjo gultų ‘išėjo gulti’, namiegas ‘namų, šeimos narys, namiškis’, krembliauti ‘grybauti’, užustalė ‘užstalė’; A. Vienuolio: atokalėdžiai ‘laikas nuo Kalėdų iki Trijų Karalių’, bunda ‘banda – samdiniui natūra mokėta alga arba algos priedas; samdininko pasisėtas pasėlis’, sumpilas ‘kūdikiui guldyti įdėklas’, tursiomiegis ‘trumpas poilsis po pietų’). Nemažai rytietybių, ypač leksikos, vartojama ir bendrinėje lietuvių kalboje; jos nebelaikomos tarmybėmis (pvz., šalnė ‘vieta javams klojime krauti’, ùžlos ‘klėties lubos’).

303