Ržev (Ржев, Ržèvas), miestas Rusijos Federacijos Tverės srities pietuose, į pietvakarius nuo Tverės, Valdajaus aukštumos pietryčiuose, abipus Volgos; rajono centras. 57 515 gyventojų (2020). Per Rževą eina Maskvos–Rygos (Latvija), Viazmos–Toržoko geležinkeliai ir plentai; plentai į Tverę, Ostaškovą. Mašinų (bokštinių kranų, elektrinių variklių, betono maišyklių, specialių mašinų naftos produktams, chemikalams vežti, statybos ir geležinkelio įrenginių; bendrovės Vysota, Rževmaš, ERMZ), automobilių ir traktorių įrenginių (generatorių, termostatų, starterių, radiatorių; Eltra), suvirinimo, dažymo aparatų gamyba, statybinių medžiagų (gelžbetoninių konstrukcijų, keramzito ir akytų blokų, betono, sausųjų mišinių, plytų; bendrovės KSK Rževskij, Rževkirpič), poligrafijos, tekstilės (linų), baldų, maisto (duonos, pieno, alaus) pramonė. Tverės, Tverės technikos universitetų, Maskvos socialinio humanitarinio instituto filialai. Biblioteka. Krašto (įkurtas 1916), SSRS–Vokietijos karo muziejai. Parodų rūmai (įkurti 1988). Jono Krikštytojo (pastatyta 1818), Kristaus žengimo į dangų (1855) cerkvės. 18–19 a. pastatai.
Istorija
Istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 11 a. pradžios. Priklausė Smolensko kunigaikštystei, nuo 1225 Rževo kunigaikštystės sostinė. Nuo 13 a. 3 dešimtmečio buvo puldinėjamas lietuvių kunigaikščių. Nuo 14 a. antros pusės dėl miesto varžėsi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Maskvos didžioji kunigaikštystė ir Tverės kunigaikštystė. 1359–68, 1372–86 Rževas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, vėliau Maskvai (1408 trumpam atiduotas į Maskvos pusę perėjusiam Švitrigailai) arba Tverei. 1485 galutinai atiteko Maskvai. Buvo svarbi tvirtovė, sauganti Rusijos vakarų sienas. 17–18 a. tapo amatų ir prekybos, 1775 – apskrities centru. Nuo 19 a. plėtota pramonė. Per II pasaulinį karą 1942 01–1943 03 pro Rževą ėjo fronto linija, per mūšius Rževas buvo visiškai sugriautas; po karo atstatytas.