Ržèvo mšiai, 1942 01–1943 03 Rževo apskrityje vykusių SSRS ir Vokietijos karinių operacijų visuma: keturios sovietų Vakarų ir Kalinino frontų puolamosios operacijos ir vokiečių Centro armijų grupės kontrveiksmai. Yra Antrojo pasaulinio karo pozicinės kovos pavyzdys, neretai lyginamas su Verdeno mūšiu.
Tikslai
Rževo miestas, vokiečių užimtas 1941 10, nebuvo pagrindinis operacijų tikslas. SSRS karinė vadovybė siekė įveikti vokiečių grupuotes Rževo ir Viazmos srityje, 150 km nuo sostinės Maskvos, ir panaikinti vadinamąjį Rževo‑Viazmos kyšulį, atsiradusį po sėkmingo 1941 12 sovietų kontrpuolimo prie Maskvos ir tebekėlusį jai ilgalaikę strateginę grėsmę. Vokiečiai Maskvos fronte užėmė gynybinę strategiją, tuo pat metu jie išvystė ofenzyvą Ukrainoje, siekdami priartėti prie Kaukazo naftos telkinių.
Rževo‑Viazmos operacija
Pirmoji SSRS puolamoji (Rževo‑Viazmos) operacija pratęsė minėtąjį kontrpuolimą. Tikslas buvo nurėžti šiaurės rytinį kyšulio kampą užimant Rževo ir Zubcovo miestus bei įsitvirtinti prie Volgos ir Vazuzos upių. Dar siekta užimti Gžatską ir veržtis link Viazmos, organizuojant plataus masto puolimą. Puolime daugiausia dalyvavo devynios Vakarų fronto armijos ir du kavalerijos korpusai. 1942 01 08 tankų kolonai 8 km į šiaurės vakarus nuo Rževo pavyko siaurame 10–12 km ruože pralaužti vokiečių gynybines linijas, 01 12 ten prasiveržė 11‑asis kavalerijos korpusas (vadas pulkininkas Sokolovas) ir 29‑oji armija (generolas leitenantas Ivanas Maslennikovas). 33‑oji armija (generolas Michailas Jefremovas) ir 39‑oji armija (generolas Ivanas Bogdanovas) puolė Viazmos kryptimi. Kalinino ir Vakarų frontų vadovybė (I. Konevas, G. Žukovas), sekdama tiesmukomis J. Stalino direktyvomis, mėgino tęsti puolimą visu frontu, pėsčiųjų daliniams ir kavalerijai G. Žukovas liepė pulti tankus, tačiau dėl aktyvių vokiečių kontrveiksmų SSRS pajėgos pateko į apsuptį ir buvo priverstos atsimušinėti. 33‑oji armija praktiškai visa buvo sunaikinta, žuvo ir evakuotis oru atsisakęs M. Jefremovas (iškilmingai palaidotas pačių vokiečių). Oficialiais duomenimis, 1942 02–04 čia sovietai prarado (žuvo ir dingo be žinios) daugiau kaip 272 000 žmonių, sužeista daugiau kaip 500 000. Vokiečių bendri nuostoliai 1942 01–04 – apie 200 000 žmonių.
Operacija „Seydlitz“
Po Rževo‑Viazmos operacijos Kalinino fronto I. Maslennikovo vadovaujamos pajėgos užėmė bei išlaikė kyšulį Cholmo‑Žirkovskio rajone, susijungdamos su pagrindinėmis Kalinino fronto pajėgomis tik per siaurą vos 28 km koridorių. Siekdami jį likviduoti vokiečiai įvykdė operaciją Seydlitz. Jos autorius W. Modelis netrukus buvo sužeistas, jį pavadavo Heinrichas von Vietinghoffas. Vokiečiai turėjo visokeriopą karinį pranašumą. Operacija pradėta vykdyti 1942 07 02. SSRS karinė vadovybė laiku gavo informaciją apie ruošiamą puolimą, tačiau vėl pervertino savo galimybes, nesutiko patys išvesti atgal savo pajėgų ir nesugebėjo tinkamai pasipriešinti. Iš pradžių sėkmingai atmušinėję vokiečių atakas vėliau neatlaikė juos apsupusių vokiečių stipraus smūgio į užnugarį ir gavo fronto vado I. Konevo įsakymą veržtis pro apsupties žiedą link pagrindinių pajėgų. Vokiečiai tam užkirto kelią ir 1942 07 06 perskyrė apsuptas sovietų pajėgas į dvi dalis.
vokiečių kariai prie Rževo (1942 07)
SSRS daliniai buvo priversti veržtis patirdami didelius žmonių ir karinės ginkluotės nuostolius (iš viso prasiveržė apie 18 000 žmonių). 1942 07 12 vokiečiai paskelbė operacijos pabaigą. SSRS patyrė didelį pralaimėjimą, neteko apie 62 000 žuvusių ar dingusių be žinios karių (bendras vokiečių nuostolis – apie 10 000 žmonių). Pažymėtina tarpusavyje nesuderinti SSRS tankų ir pėstininkų dalinių veiksmai, prastas aprūpinimas. Tačiau vokiečiai siekdami pergalės panaudojo visus esamus rezervus ir nesugebėjo 1942 vasarą surengti didelio puolimo Maskvos kryptimi. Sąlyginės ramybės laikotarpiu (iki 1942 08) abi pusės ruošėsi tolimesnėms kovoms. Vokiečiai sukūrė gynybinių linijų sistemą, kiekviena gyvenvietė virto tvirtove. Analogiškų veiksmų ėmėsi ir SSRS.
Pirmoji Rževo‑Sičiovkos operacija
1942 07 17 prasidėjus Stalingrado mūšiui, SSRS karinė vadovybė lygiagrečiai planavo ir operacijas Rževo kryptimi: 1942 07 30 dėl vokiečių nelaukto ir staigaus puolimo pasistūmėjo 15–30 km Sičiovkos link. Tačiau jau 1942 08 07–08 prie Karamzino ir Karmanovo patyrė stiprius vokiečių kontrsmūgius. W. Modelio vadovaujama 9‑oji armija dideliame tankų mūšyje (iš abiejų pusių – apie 1500 tankų) atmušė SSRS puolimą. Buvo sustabdytas ir kitas Kalinino fronto smūgis Rževo link. 1942 08 SSRS kariuomenės nuostoliai sudarė apie 200 000 žuvusių ir sužeistų karių. 1942 09 mūšiai dėl Rževo tapo dar atkaklesni, SSRS pajėgos didelių aukų kaina įžengė į šį miestą, kur prasidėjo gatvių mūšiai, anot liudytojų panašūs į vykstančius Stalingrade. Tačiau vokiečiai ir vėl išstūmė SSRS pajėgas iš miesto; į spalio vidurį jos liovėsi puolusios. Vokiečių duomenimis, SSRS bendros netektys per pirmąją Rževo‑Sičiovkos operaciją sudarė apie 400 000, vokiečių – apie 53 000 žmonių.
vokiečių tankas prie Rževo (1942 07)
Antroji Rževo‑Sičiovkos operacija
1942 11 25 sovietai pradėjo antrąją Rževo-Sičiovkos operaciją Marsas, vadovaujamą G. Žukovo. Tikslas buvo Vakarų fronto (vadas I. Konevas) ir Kalinino fronto (vadas Maksimas Purkajevas) prasiveržimais apsupti iš flangų ir sunaikinti W. Modelio pajėgas. Smogiamieji Kalinino fronto daliniai atliko sėkmingą prasiveržimą prie Belyj miesto, tačiau Vakarų frontas vokiečių buvo sulaikytas. Nesulaukę paramos, Kalinino fronto kariai pateko į vokiečių apsuptį. Pasireiškė G. Žukovo strateginio planavimo, taktikos, žvalgybos ir aprūpinimo trūkumai. Padėtį pavyko pataisyti tik pritraukus šviežių vadinamųjų Sibiro divizijų. Aktyvūs veiksmai nutraukti 1942 12 15. Šios operacijos SSRS nuostoliai – apie 200 000, Vokietijos – apie 53 000 žmonių.
Operacija „Buivolo judėjimas“
1943 01 17 Kalinino frontui užėmus Velikije Lukus, 1943 02 06 Vakarų ir Kalinino frontai vėl gavo J. Stalino direktyvą atnaujinti puolimą, jo tikslas buvo apsupti ir sunaikinti Centro armijų grupę. Tą pačią dieną bendrame karo įvykių kontekste (feldmaršalo F. Pauliaus vadovaujamos 6‑osios armijos kapituliavimas prie Stalingrado 1943 02 02, Italijos karinės nesėkmės) karinių resurų stokodamas A. Hitleris, siekdamas išlyginti fronto liniją ir atlaisvinti čia esančias karines pajėgas kitiems veiksmams, įsakė pradėti operaciją Buffelbewegung (vokiškai Buivolo judėjimas) – laipsnišką pajėgų (apie 350 000 karių ir apie 40 000 vadinamųjų hivių, vokiškai Hilfswilliger, t. y. iš vietos gyventojų ir belaisvių formuotų savanorių dalinių) atitraukimą pietvakarių kryptimi, evakuojant maisto atsargas ir sunaikinant visą regiono infrastruktūrą – įtvirtintus kaimus, tiltus, geležinkelius, telegrafo linijas ir kita (9‑oji armija ir pusė 4‑osios armijos užėmė Spaso‑Demensko‑Dorogobužo gynybos liniją). Kartu su vokiečiais evakavosi daug vietos gyventojų, vengiančių galimų SSRS represijų.
Rževo‑Viazmos operacija
1943 03 02 SSRS pajėgos perėjo į puolimą. 1943 03 03 jos užėmė Rževą ir toliau judėjo pietvakarių kryptimi. Į 1943 kovo pabaigą Rževo‑Viazmos kyšulys buvo likviduotas. 1943 kovo SSRS netektys sudarė apie 40 000 žuvusių ir apie 100 000 sunkiai sužeistų (Vokietijos nuostoliai – apie 15 000 žmonių). Taip frontas pasistūmėjo dar 100 km į vakarus. Tačiau ši operacija istoriografijoje nelaikoma sėkminga Sovietų Sąjungai, nes, priešingai nei Stalingrado mūšyje, nepasiektas vienas pagrindinių tikslų – sunaikinti priešo kariuomenę.
Nuostoliai
Bendros SSRS netektys keturiose operacijose 1942–43 prie Rževo – apie 1,326 mln. žmonių (kitų vertinimu – apie 1,8 mln.); Vokietijos – apie 400 000 žmonių.
Reikšmė ir vertinimai
Per Rževo mūšius SSRS despotinė valdymo sistema atskleidė savo esmę. J. Stalinas, G. Žukovas, I. Konevas ir kiti SSRS karo vadai pademonstravo patyrimo stoką, ji pasireiškė cinizmu ir nesiskaitymu su žmonių gyvybėmis siekiant numatytų tikslų: iš vokiečių jie mokėsi kariauti aukodami milijonus savų piliečių. Būtent dėl šių priežasčių Rževo kautynės sovietinėje istoriografijoje dažnai nutylimos ar pateikiamos tendencingai, sumažinant savo nuostolius, apeinant strategines klaidas; dalis archyvinių šaltinių tebelieka slapti. Karo strategijos, vadovybės skiriamo dėmesio, dalyvių kiekio, kovų atkaklumo atžvilgiu Rževo mūšiai nenusileidžia Stalingrado mūšiui, o savo trukme ir žuvusiųjų skaičiumi netgi jį pranoksta (Stalingrado mūšio SSRS aukos – apie 1,13 mln. žm.), taigi laikytini kruviniausiais žmonijos istorijoje.
H. Grossmann Geschichte der rheinisch-westfaelischen 6 Infanterie Division 1939–1945 1987; D. M. Glantz Zhukov's Greatest Defeat: The Red Army's Epic Disaster in Operation Mars, 1942 Lawrence 1999; S. H. Newton Hitler's Commander: Field Marshal Walther Model, Hitler's Favorite General Boston 2005; S. Gerasimova The Red Army's Forgotten 15-month Campaign against Army Group Center, 1942–1943 London 2016.
1088