SA žygiuotė Niurnberge (1933)

SA (Sturmabteilung, Štumo būria), Vokietijos nacių partijos sukarinta organizacija. Oficialiai įkurta 1921 08 03 vietoj nacių susirinkimus ir kitus renginius saugojusių neformalių grupių, sudarytų iš karo veteranų ir gatvių mušeikų (nuo 1921 07 šie junginiai vadinti gimnastikos ir sporto sekcija). SA nariai dėvėjo rudą uniformą, nes buvo pigi (ji buvo skirta Vokietijos kolonijose tarnauti rengiamiems daliniams ir po I pasaulinio karo liko daug atsargų, kurias nupirko H. Göringas), buvo įvesta karinių laipsnių (pvz., grupenfiureris, štandartenfiureris) ir kitų skiriamųjų ženklų sistema. 1922 įkurtas jaunimą vienijantis jugendbundo padalinys, iš kurio greitai išsiplėtojo hitlerjugendas. 1923 SA turėjo 1150 narių. Po 1923 naciams nesėkmingo Alaus pučo SA veikla trumpai buvo išsiderinusi. 1925 organizacija pertvarkyta, 20 a. 3 dešimtmetyje naciai ją dažniausia pasitelkdavo gatvių susirėmimuose su komunistų būriais ir eitynėms, kurios turėjo sudaryti įspūdį, kad masių parama naciams didėja. 1926–30 SA vadovavo I pasaulinio karo veteranas F. P. von Salomonas, vėliau jį pakeitė daug didesnių politinių ambicijų turintis E. J. Röhmas (formaliu vadu iki 1945 liko A. Hitleris). Sustiprėjusi SA laikė save nacionalsocialistinės revoliucijos avangardu, nacionalsocialistų judėjimo socialistiniu sparnu, daugelis jos vadų (ypač G. Strasserio ir O. Strasserio šalininkai) reikalavo nacionalizuoti stambiąją pramonę, plėsti darbininkų įtaką įmonių veiklai, nusavinti senosios aristokratijos valdomus dvarus ir juos perdalyti. Be to, E. J. Röhmas su šalininkais manė, kad SA (šiuo laikotarpiu organizacija turėjo apie 3 mln. narių) ilgainiui turi pakeisti profesionalią kariuomenę – reichsverą, Vokietija turi sekti Napoleono I pavyzdžiu ir turėti piliečių tarnyba paremtą masinę kariuomenę. Šie planai ir padidėjusi SA politinė įtaka prieštaravo A. Hitlerio politinei programai. Jam vadovaujant 1934 organizuotas SA gretų valymas − pašalinti kairieji ir A. Hitleriui neištikimi nariai (Ilgųjų peilių naktis). E. Röhmas buvo nušautas, jį pakeitė SA veteranas V. Lutze. Vėliau SA įtaka sumažėjo, ją užgožė kitos nacių organizacijos (pirmiausia SA atšaka SS), nors organizacijos nariai daug prisidėjo prie, pvz., žydų persekiojimo (Krištolinė naktis), daugelis jų pasitelkti Vokietijos okupuotuose kraštuose sudarant civilinę administraciją. 1943 Lenkijoje automobilio avarijoje žuvus V. Lutze’i organizacijos įtaka nacių partijoje dar labiau sumažėjo. Formaliai SA išformuota Vokietijai pralaimėjus karą (1945 05). Niurnbergo tribunolas jos nepripažino nusikalstama organizacija, todėl jos nariai nepersekioti. Po karo neonacių grupės nesėkmingai siekė romantiškai pavaizduoti SA istoriją ir atgaivinti jos veiklą.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką