Saarbrücken (Sarbriùkenas), miestas Vokietijos pietvakariuose, prie Prancūzijos sienos, abipus Saaro upės; Saro krašto administracinis centras.

180 400 gyventojų (2019); su Neunkirchenu, Homburgu, Sankt Ingbertu ir kitais miestais sudaro aglomeraciją (apie 825 000 gyventojų). Kartais Saarbrückeno aglomeracijos dalimi laikoma Forbacho aglomeracija Prancūzijoje.

Upių uostas. Per Saarbrückeną eina Mannheimo–Paryžiaus geležinkelis (nuo Saarbrückeno iki Paryžiaus – greitaeigė linija) ir automobilių magistralė. Saarbrückeno‑Ensheimo vietinių skrydžių ir tarptautinis oro uostas.

Metalurgija, metalo apdirbimas, automobilių (Prancūzijos Peugeot bendrovės Vokietijos centrinė būstinė), mašinų gamyba, elektrotechnikos, optikos, tekstilės, siuvimo, popieriaus, poligrafijos, maisto (cukraus, alaus), statybinių medžiagų, keramikos, telekomunikacijų pramonė.

RAG Saarberg AG ir kitų koncernų būstinės, daug finansų įstaigų. Kasmetinė tarptautinė Saro krašto mugė (vyksta balandį).

Saro krašto universitetas (įkurtas 1948), Saro krašto technikos ir ūkio (įkurtas 1946; dabartinis pavadinimas nuo 1991), Saro krašto muzikos (1947 įkurta konservatorija), Saro krašto vaizduojamųjų menų (įkurta 1989) aukštosios mokyklos, Saro krašto specialioji aukštoji administravimo mokykla (įkurta 1980), Vokietijos sveikatos priežiūros ir ligų profilaktikos aukštoji mokykla (taikomųjų mokslų universitetas; įkurtas 2002). Vokietijos–Prancūzijos aukštosios mokyklos (universiteto) administracija (mokyklą sudaro >150 Vokietijos ir Prancūzijos aukštųjų mokyklų junginys, įkurtas 1999). Daug mokslinio tyrimo institutų. Saro krašto biblioteka. Muziejai, tarp jų – Saro krašto (yra moderniojo meno galerija), Saro krašto istorijos, Priešistorės ir ankstyvosios istorijos, geologijos, kraštotyros, vaistingųjų augalų; Saarbrückeno miesto galerija (šiuolaikinis menas).

Saro krašto valstybinis (opera, operetė, muzikos, dramos, baleto teatrai), Saro krašto (žemės), kamerinis, Saro krašto lėlių, vaikų ir jaunimo teatrai. Simfoninis orkestras. Kasmetinis kino festivalis (nuo 1980). Zoologijos sodas, akvariumas. Saro krašto universiteto botanikos sodas. Vokietijos–Prancūzijos sodas (parkas).

2271

Ludwigo bažnyčia Saarbrückene (1762–75, architektas Friedrichas Joachimas Stengelis, restauruota 1887, 1911, atstatyta 1949)

Architektūra

1793 (Prancūzijos okupacijos pradžia) ir per II pasaulinį karą iš dalies sugriautas miestas vėliau buvo atstatytas. Išliko Rūmų bažnyčia (15 a. pabaiga, 1743 įgavo baroko bruožų, architektas F. J. Stengelis, vitražai, 1958, dailininkas G. Meistermannas, dabar Kultūros paveldo muziejus), rūmai (1738–48, 1810 įgavo klasicizmo bruožų, išplėsti 1989, architektas G. Böhmas), Šv. Jono bažnyčia (1758). Barokinių pastatų suprojektavo architektas J. Stengelis: Taikos bažnyčia (1746), Senoji rotušė (1750), princo rūmai (1760), Ludwigo bažnyčia (1762–75, architektas F. J. Stengelis, restauruota 1887, 1911, atstatyta 1949). 20 a. pastatyta neogotikinė rotušė (1900, architektas G. Hauberrisseris), Šv. Alberto (1954, architektai G. Böhmas, D. Böhmas), Švč. Mergelės Marijos (1957, architektas R. Schwarzas) bažnyčia, Kongresų (1966, architektas D. Oesterlenas), muziejaus (1968) rūmai.

2271

Istorija

Antikos laikais dabartinio Saarbrückeno vietoje, manoma, buvo romėnų karinė stovykla. Saarbrückenas pirmą kartą paminėtas 999, kai čia stovėjusią Sarabrucco pilį imperatorius Otonas III perdavė Metzo vyskupui. 12 a. susikūrus Saarbrückeno grafystei tapo jos centru.

1353 Saarbrückenas atiteko Nassau grafams (jiems priklausė iki 1814–15 Vienos kongreso), jie 1574 mieste įvedė reformatų tikėjimą. Saarbrückenas labai nukentėjo per 1618–48 Trisdešimties metų karą. Beveik visą miestą 1677 sugriovė Prancūzijos kariuomenė. Saarbrückenas ypač sparčiai plėtėsi 18 a. antroje pusėje, pastatyta daug barokinių pastatų. 1793 miestą užėmė Prancūzijos revoliucinė kariuomenė, pagal 1797 Campo Formio taiką jis atiteko Prancūzijai. 1815 Saarbrückenas (ir visas Saro kraštas) prijungtas prie Prūsijos karalystės. 1870–71 Prancūzijos–Prūsijos karo pradžioje čia vyko dideli, nors strategiškai ir mažai reikšmingi mūšiai.

Pasibaigus I pasauliniam karui Saarbrückenas (ir Saro kraštas) buvo administruojamas Tautų Sąjungos, bet pagal 1935 plebiscito rezultatus grįžo Vokietijai.

II pasaulinio karo pabaigoje Saarbrückeną labai sugriovė Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos karinė aviacija. Po karo atstatytas, 1974 prijungus gretimus miestelius ir gyvenvietes Saarbrückeno gyventojų skaičius padvigubėjo.

Prie Saarbrückeno 19 a.–21 pradžioje buvo kasamos akmens anglys (Saarbrückenas yra Saro‑Lotaringijos anglių baseino teritorijoje).

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką