Saaremaa

Pangos klifas (Saaremos šiaurinė dalis)

Saaremos agrarinis kraštovaizdis

vėjo malūnų kompleksas Angloje (kaimas Saaremos šiaurinėje dalyje)

vienas iš impaktinių kraterių (Kaali geologinis draustinis)

Saaremaa (Sãrema), sala Baltijos jūroje; priklauso Estijai, Vakarų Estijos salynui (nuo 1918). Plotas 2673 km2 (didžiausia Estijai priklausanti sala). Apie 31 000 gyventojų (2020). Salą Mažasis sąsiauris skiria nuo Muhu salos, Soelos sąsiauris – nuo Hiiumos salos.

Krantai

Kranto linijos ilgis 1300 kilometrų. Salą supa apie 600 mažų salų (didžiausios Vilsandi, Abruka) ir rifų. Krantai raižyti, daug nedidelių įlankų (didžiausios Sutu, Upsu, Taga) ir pusiasalių (Sõrve, Tagamõisa). Vyrauja akmeningi paplūdimiai. Vietomis yra skardžių (aukščiausias 22 m Pangos klifas).

Reljefas

Saaremaa susidarė iš klinčių, vietomis padengtų ledyninių ir jūrinių nuogulų. Pietinėje ir rytinėje dalyse – lygumos (paviršiaus aukštis apie 15 m), šiaurinėje ir vakarinėje – žemos kalvos (didžiausias aukštis – 50 metrų). Dauguma upių (didžiausios Põduste, Kärla) teka į pietus. Yra pelkių, ežerų (didžiausi Mullutu, Suurlahto ežerai).

Saloje yra meteoritų išmuštų 9 kraterių sistema (Kaali krateriai).

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų, švelnus jūrinis. Vidutinė temperatūra vasarą 19 °C, žiemą –1 °C. Per metus iškrinta 509 mm kritulių. Rudenį ir žiemą pučia stiprūs vėjai.

Dirvožemiai

Vyrauja karbonatiniai uolėtžemiai.

Augalija

56 % teritorijos apaugę mišriaisiais miškais. Didelė augalijos įvairovė (daugiau kaip 1200 rūšių). Aptinkama 35 rūšys orchidėjų.

Gyvūnija

Pakrantėse peri jūrų paukščiai, veisiasi ruoniai.

Aplinkos apsauga

Vilsandi nacionalinis parkas (įkurtas 1957, 1997 įtrauktas į Ramsaro saugomų vietovių sąrašą), Viidumägi rezervatas (įkurtas 1957), Kaali geologinis draustinis (įkurtas 1938). Salos pietinėje dalyje yra Ramsaro saugomas (nuo 2003) šlapžemių kompleksas – Laidevahe gamtos rezervatas.

Ūkis

Naudingosios iškasenos: dolomitas, klintys, smėlis, žvyras, molis. Yra mineralinių versmių, gydomojo purvo.

Žvejyba. Veisiami galvijai. Turizmas. Didžiausias miestas – Kuressaare. Kursuoja keltai (į žemyninę šalies dalį, Hiiumos, Ruhnu ir Muhu salas). Saaremaa su Muhu sala jungia kelio pylimas (ilgis – 3,6 kilometro).

Kuressaarės pilis (15 a.)

Istorija

Minima 10 a. skandinavų sagose (Eysýslos vardu; Saaremos vardas žinomas nuo 15 a. pabaigos). 13 a. pradžioje – vienas Estijos makondų (žemių). 1206 čia buvo išsilaipinęs Danijos karalius Valdemaras II Nugalėtojas (pastatė tvirtovę, bet neradęs žmonių jai apgyventi, sudegino ir paliko salą).

1227 Saaremą užgrobė Kalavijuočių ordinas. Sala padalyta į 2 dalis: 2/3 žemių priklausė Saaremos-Läänemos vyskupijai, 1/3 – ordinui. 1236–41 (po 1236 Saulės mūšio), 1260–61 (po 1260 Durbės mūšio), 1343–45 (Šv. Jurgio nakties sukilimas) saaremiečiai buvo sukilę prieš pavergėjus. 1270 į salą buvo įsiveržusi Traidenio vadovaujama lietuvių kariuomenė.

1559–1645 Saaremaa buvo Danijos, 1645–1710 – Švedijos valda. 1710 prijungta prie Rusijos. 1917 10–1918 11 okupuota Vokietijos kariuomenės.

Nuo 1918 11 priklausė Estijos Respublikai (su gretimomis salomis sudarė apskritį, arba makondą), 1940 06 užimta SSRS kariuomenės. 1941 09–10 ir 1944 09–11 dėl Saaremos vyko SSRS ir Vokietijos kariuomenių mūšiai, 1941–44 okupuota Vokietijos kariuomenės. Po karo įtvirtinta, tapo SSRS karinė baze (1946–91 uždara teritorija).

Estijai atgavus nepriklausomybę 1991 atkurta Saaremos apskritis.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką