akmens anglių kasimo šachta
šachtà (vok. Schacht – duobė), įrenginių sistema naudingosioms iškasenoms iš požeminio klodo išgauti (prireikus iš dalies apdoroti) ir išgabenti (požeminė naudingųjų iškasenų gavyba). Dažniausiai tai mechanizuota ir automatizuota įmonė su gamybinėmis mašinomis ir mechanizmais. Ją sudaro požeminiai ir antžeminiai įrenginiai: pirmieji skirti naudingosioms iškasenoms pasiekti ir kasti, šachtos transportui važinėti, šachtai vėdinti, vandeniui iš jos nuleisti, antrieji – požeminės sistemos darbui aprūpinti, išgautoms naudingosioms iškasenoms iš dalies perdirbti (sodrinti, rūšiuoti), prireikus trumpai laikyti ir išgabenti. Svarbiausias požeminis šachtos kasinys – vertikalus arba nuožulnus, dažniausiai iki 9 m skersmens ir 3–3,5 km gylio, šachtos vamzdis (dažnai vadinamas tiesiog šachta), kuriame yra kėlimo įrenginiai. Būna pagrindinis (dažniausiai šachtos centre; juo iškeliamos į žemės paviršių iškastos naudingosios iškasenos) ir pagalbinis (skirtas žmonės, įrenginiams, įvairioms medžiagoms gabenti, t. p. šachtai vėdinti).
Šachtos vamzdžio viršutinė dalis yra žemės paviršiuje ir vadinama žiotimis, apatinė – zumpfu. Aklasis šachtos vamzdis (neturintis išėjimo į žemės paviršių) skirtas kroviniams kelti iš vieno horizonto į kitą. Šachtos vamzdis išgręžiamas, iškasamas specialiais įrenginiais arba išsprogdinamas. Sienelės tvirtinamos betonu, gelžbetoniu, torkretbetoniu, metaliniais arba gelžbetoniniais tiubingais. Žemės paviršiuje virš šachtos vamzdžių yra antstatai su šachtos transporto techniniais įrenginiais. Naudingosioms iškasenoms pasiekti nuo šachtos vamzdžio kasami horizontalūs kasiniai – kveršlagai, ortai, štolnės, štrekai. Bendras kasinių ilgis šachtoje siekia kelias dešimtis kilometrų. Iškastos naudingosios iškasenos, bergždžiosios uolienos ir kita kroviniai šachtose gabenami horizontaliuoju ir nuožulniuoju bėginiu (lokomotyvais arba lynais traukiamais vagonėliais) ir nebėginiu (konvejeriais, skreperiais, pneumatiniu, gravitaciniu būdu) transportu. Vertikaliuoju transportu kroviniai iš šachtos iškeliami skipiniais (skipas) ir kitais keltuvais. Šachtos ore, palyginti su atmosfera virš žemės paviršiaus, yra mažiau deguonies, daugiau anglies dioksido, t. p. nuodingųjų (anglies monoksido, azoto oksidų, sieros anhidrido, vandenilio sulfido, aldehidų ir kitų), sprogiųjų (metano, vandenilio), radioaktyviųjų dujų, vandens garų, technologinių dulkių. Gilyn kyla ir oro temperatūra, ir didėja slėgis (gilioje šachtoje siekia 113 kPa). Leidžiamieji šachtos atmosferos parametrai palaikomi natūraliuoju (per kasinius) ir priverstiniu vėdinimu (žemės paviršiuje įrengti ventiliatoriai orą tiekia arba išsiurbia, arba ir tiekia, ir išsiurbia). Šachtos gylis dažniausiai neviršija 1000 metrų. Giliausios yra aukso, sidabro, deimantų gavybos šachtos, pvz., aukso gavybos šachtos Tau Tona (Western Deep Levels) ir Savuka Pietų Afrikos Respublikoje (Witwatersrando regionas) yra apie 3900 m gylio. Šachtos vidutiniškai naudojamos 15–40 metų, kai kurios didelės šachtos ir daugiau kaip 100 metų.