Safaridai

Safardai, Persijos valdovų dinastija, valdžiusi 861–1003. Pradininkas – iš Sistano kilęs Jakubas ibn Laitas, pravarde as Safaras (t. y. vario dirbinių gamintojas, manoma, buvo kalvis). Iš pradžių įsitvirtinęs Sistane 873 jis nugalėjo Tachyridus, 869, 871, 875 surengė žygius į Farsą, 876 – į Bagdadą (jo neužėmė). Safaridų valstybei priklausė Sistanas, Chorasanas, Beludžistanas, Farsas, Kermanas. Sostinės – Zarandžas (dabar Afganistano Nimruzo provincijoje), Širazas. Po Jakubo mirties (879) valdęs jo brolis Amras bin Laitas dėl Chorasano varžėsi su Samanidais, 901 buvo nugalėtas ir nukirsdintas Bagdade. Po jo mirties Safaridai ankstesnės įtakos jau neatgavo: jų valdos atiteko Samanidams (liko tik Sistanas), Safaridai tapo Samanidų vasalais. 1003 Sistaną užėmė Gaznevidai (vėlesni Sistano valdovai kartais, veikiausiai nepagrįstai, t. p. kildinami iš Safaridų). Safaridų laikais buvo puoselėjama kultūra, ypač poezija.

1