safỹras (gr. sappheiros < hebr. sappir – mėlynas akmuo), oksidų klasės mineralas Al2O3, skaidri korundo atmaina; brangakmenis. Kristalai trigoninės singonijos, statinaičių arba dipiramidžių formos, dažni dvynučiai. Spalva (priklauso nuo titano, geležies, mangano, vanadžio, chromo priemaišų ir jų derinio, kiekio bei santykio) dažniausiai mėlyna arba žydra, būna violetinės, geltonos, žalios, oranžinės spalvos, bespalvių (leukosafyras) atmainų. Kartais safyras pasižymi asterizmu (žvaigždėtasis safyras). Blizgesys stiklo. Skaidrus. Kietumas 9. Lūžis kriauklėtas, nelygus. Tankis 3900–4100 kg/m3. Trapus. Safyras susidaro magminių, hidroterminių‑metasomatinių procesų metu; randamas granitiniuose pegmatituose, bazaltuose (intarpų pavidalu), ultrabazinių uolienų kalcifyruose, sąnašynuose (dažniausiai su rubinu). Dar gaminamas sintetiniu būdu. Safyras naudojamas juvelyriniams dirbiniams gaminti.
safyras (Madagaskaras)
Logan safyras
Didžiausi telkiniai yra Australijoje, Birmoje (Mianmare; Magoke), Indijoje, Kambodžoje, Laose, Rusijoje (Urale), Šri Lankoje, Tailande, Tanzanijoje, Vietname. Unikalūs safyrai saugomi muziejuose, privačiose kolekcijose Indijoje, Irane, Turkijoje. Vienas didžiausių safyrų Adomo žvaigždė (The Star of Adam, 1404,49 karato) rastas 2015 Šri Lankoje. Žymiausi safyrai: Indijos žvaigždė (The Star of India, 563,35 karato, saugomas Gamtos istorijos muziejuje Niujorke), Logan safyras (Logan Sapphire, 422,99 karato, Gamtos istorijos muziejus Vašingtone).