Sahelis
Sãhelis (Sāhil), Afrikos regionas, apie 6000 km ištįsęs iš rytų į vakarus nuo Raudonosios jūros iki Atlanto vandenyno; pereinamoji zona tarp Sacharos ir Sudano savanų. Plotas daugiau kaip 3 mln. km2. Saheliui dažniausiai priskiriama Eritrėja, Sudanas (su Darfuru), Pietų Sudanas, Čadas, Nigeris, Burkina Fasas, Malis, Mauritanija, Senegalas, Etiopijos ir Nigerijos šiaurinės dalys bei Alžyro pietinė dalis. Paviršius lyguminis (aukštis 200–400 metrų).
Klimatas karštas tropinis, su ryškiais sezoniniais kritulių ir temperatūros svyravimais. Vidutinė temperatūra liepą 33–38 °C, sausį – 18–21 °C. Per metus iškrinta 200–600 mm kritulių. Dažnos sausros.
Sahelį kerta Nilas, Nigeris, kitos mažos, sezoniškai išdžiūstančios upės.
Sahelio šiaurinėje dalyje vyrauja pusdykumių augalija (varpiniai augalai, krūmokšniai, akacijos), pietuose – stepės ir retmiškiai (baobabai, arachiai).
Veisiasi laukiniai šunys, antilopės, gepardai, liūtai.
2234
Istorija
Apie 5000 prieš Kristų Sahelyje pradėta plėtoti žemdirbystė: buvo auginami sorgai, afrikietiški ryžiai. Nuo maždaug 4000 prieš Kristų Sacharos ir Sahelio klimatas sparčiai sausėjo, todėl žemdirbystę imta plėtoti drėgnesniuose regionuose (pvz., Vakarų Afrikoje). Apie 750 Nigerio pakrantėje buvo įkurti prekybos miestai Tombouctou (Timbuktu), Gao, Djenné, susikūrė pirmosios valstybės. Jų stiprėjimą ir klestėjimą lėmė galimybė kontroliuoti Sacharos prekybinius kelius. Pirmoji didelė karalystė Sahelio centrinėje dalyje buvo Gana (5–11 a.). Jai žlugus įsigalėjo Sosas, Malis (8–17 a.). Galingiausia Sahelio valstybė buvo Songajus (15–16 a.). Rytinėje dalyje klestėjo Kanemas-Bornu (9–19 a.). 18–19 a. gyvavo fulbių valstybės. 19 a. pabaigoje Sahelio vakarinė dalis tapo Prancūzijos Vakarų Afrikos dalimi. Čadas priklausė 1900 sudarytai Prancūzijos Pusiaujo Afrikai (Prancūzijos kolonijos dekolonizuotos 20 a. 7 dešimtmetyje). Sahelio rytinė dalis 1820 buvo užimta Egipto valdovo Muchamedo Alijaus, nuo 1914 buvo administruojama britų (iki 1922 priklausė Egipto sultonatui), 1956 čia susikūrė Sudano valstybė. Labiausiai į rytus nutolęs Sahelio kraštas – Eritrėja 1890 buvo užimta Italijos (1962–93 ją valdė Etiopija). 1914, 1973 dėl sausros kilo badmečiai (1973 žuvo apie 100 000 žmonių). 2010 smėlio audros nuniokojo daugumą Sahelio valstybių, pakenkė jų pasėliams, dirvožemiui, vėl sukėlė badą.
L: G. F. Dumont La Géopolitique des populations du Sahel Paris 2007.