Saint‑Étienne (Sent Etjènas), miestas Prancūzijos pietrytinėje dalyje, Auvergnės‑Ronos‑Alpių administraciniame regione, apie 60 km į pietvakarius nuo Liono; Luaros departamento centras.
Saint‑Étienne’o panorama
173 100 gyventojų (2018; aglomeracijoje 374 100 gyventojų). Saint‑Étienneʼas įsikūręs Centrinio Masyvo rytiniame pakraštyje, Vivarais masyvo papėdėje, prie Furano upės (Luaros intakas). Greitaeigė geležinkelio linija į Lioną (Paryžiaus–Marselio greitaeigės geležinkelio linijos atšaka). Automobilių magistralės į Lioną, Tulūzą, Clermont‑Ferrand’ą. Saint‑Étienne’o‑Bouthéono tarptautinis oro uostas. Lėktuvų, automobilių dalių, metalo gaminių, ginklų, dviračių gamyba, elektrotechnikos, elektronikos, siuvimo, maisto, medienos apdirbimo, stiklo, popieriaus pramonė. Turizmas; prie Saint‑Étienneʼo yra Pilat regioninis gamtos parkas (jame yra slidinėjimo centrų).
Saint‑Étienne’o universitetas (įkurtas 1969), Saint‑Étienne’o nacionalinė aukštoji kasybos mokykla (įkurta 1816), kitos nacionalinės aukštosios mokyklos (architektūros, dailės ir dizaino, inžinierių, socialinio saugumo, prekybos), Saint‑Étienne’o aukštasis pažangios technikos institutas, Saint‑Étienne’o ir Roanne’o universitetinis technologijos institutas, mokytojų rengimo universitetinis institutas, nacionalinė konservatoja. Mokslinio tyrimo centrai. Muziejai, tarp jų – moderniojo meno, meno ir pramonės, kasybos, Saint‑Étienne’o miesto istorijos, miesto transporto; Luaros departamento rezistencijos ir deportacijų memorialas. Operos, komedijos, Grille Verte, Chok teatrai; koncertų ir kitų renginių salė Zénith. Tarptautiniai renginiai: Saint‑Étienne’o dizaino bienalė, lyrinės muzikos festuvalis Massenet bienalė, festivalis Pasaulio muzika. Planetariumas.
Architektūra
Gotikinė Šv. Stepono ir šv. Lauryno bažnyčia (pradėta 1446, baigta 1619), kitos 17 a.–20 a. pradžios bažnyčios. Karaliaus Pranciškaus I namas (1547), rotušė (1821), šaunamųjų ginklų manufaktūros (1864), Manufrance (19 a. pabaiga) pastatai. Netoli Saint‑Étienneʼo yra Le Bois‑Monzilio geležinkelio tiltas (pastatytas 1827, seniausias Prancūzijoje).
Istorija
Saint‑Étienneʼas pirmąkart paminėtas 12 a., tada buvo nedidelė gyvenvietė prie bažnyčios. 15 a. pradžioje įtvirtintas, ėmė plėstis. 16 a. prie Saint‑Étienneʼo pradėta kasti akmens anglis ir geležies rūdą. 1516 Prancūzijos karalius Pranciškus I čia įkurdino karališkąją šaunamųjų ginklų manufaktūrą. 17 a. imta plėtoti šilko pramonę (Saint‑Étienneʼas garsėjo kaspinų, galionų gamyba).
1827 nutiestas pirmasis Prancūzijoje geležinkelis nuo Saint‑Étienneʼo iki Andrézieux (prie Luaros upės); juo buvo vežamos akmens anglys. 1855 Saint‑Étienneʼas tapo Luaros departamento centru. 1885 įkurta Prancūzijos ginklų ir dviračių manufaktūra Manufrance. 19 a. ir 20 a. pirmoje pusėje Saint‑Étienneʼas buvo vienas didžiausių Prancūzijos pramonės centrų (veikė anglių kasyklos, metalurgijos įmonės, tekstilės fabrikai). 20 a. antroje pusėje pramonę pradėta restruktūrizuoti, anglių gavybos pramonė sumenko, uždaryta Manufrance, atsirado daug naujų nedidelių ir vidutinio dydžio pramonės įmonių, įkurtas technologijų (biomedicinos, optikos ir kitų) parkas.
1956–2015 Saint‑Étienne’as priklausė Ronos‑Alpių administraciniam regionui.