sakrameñtai (lot. sacramentum – priesaika, prievolė), Jėzaus Kristaus įsteigti ir Bažnyčiai perduoti regimieji ženklai Dievo malonei gauti. Sakramentai yra Jėzaus Kristaus atperkamosios aukos ant kryžiaus vaisius. Skirti išreikšti ir sustiprinti tikėjimą, deramai garbinti Dievą ir žmonėms pašventinti. Yra 7 sakramentai: Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija (Švenčiausiasis Sakramentas), Atgaila (Sutaikinimo sakramentas), Ligonių patepimas, Šventimai (Kunigystės sakramentas) ir Santuoka. Sakramanetai skirstomi į įkrikščioninimo (Krikšto, Sutvirtinimo ir Eucharistijos), gydymo (Atgailos ir Ligonių patepimo), tarnavimo bendruomenei ir misijai (Šventimų ir Santuokos). Jie susiję su svarbiais krikščioniškojo gyvenimo įvykiais. Krikšto, Sutvirtinimo ir Šventimų sakramentai yra nekartojami, išlieka visam laikui, kiti gali būti kartojami. Be Krikšto sakramento visi kiti negalioja. Teikiant sakramentus laikomasi aukščiausios bažnytinės vyresnybės patvirtintų liturginių knygų nuostatų ir galiojimo kriterijų. Sakramentams priimti asmenys dažniausiai rengiami katecheze ir evangelizacija. Sakramentų teikėjas privalo būti galiojančiai priėmęs Šventimus ar turėti atitinkamus įgaliojimus (Šventimų ir Sutvirtinimo sakramentų teikėjui būtini vyskupo Šventimai, kitų sakramentų ir išimtinai Sutvirtinimo – kunigo Šventimai, diakonas gali teikti tik Krišto sakramentą ir laiminti santuoką, pasaulietis bažnytinės vyresnybės įgaliotas gali priimti santuokinę priesaiką) ir siekį daryti tai, ką daro Bažnyčia. Sakramento galiojimas ir veiksmingumas nepriklauso nuo teikėjo moralinio vertumo.
Ankstyvojoje krikščionybėje sakramentais plačiąja reikšme vadinta įvairūs liturginiai veiksmai (kojų plovimas Didįjį ketvirtadienį, šlakstymas švęstu vandeniu). 3 a. vartotas terminas mysterion (graikų kalba – slėpinys). Tertulijonas dėl galimo šio termino reikšmės supainiojimo su misterijomis, pirmą kartą pavartojo sakramentų terminą. Dabartine reikšme sakramento sąvoka pradėta vartoti 3 amžiuje. 12 a. ėmė formuotis sakramentų teologija – sakramentologija. Liono II susirinkimas (1274) patvirtino 7 sakramentus. Iš jų 16 a. M. Liuteriui pripažinus tik Krikštą ir Komuniją (Šventąją Vakarienę) ir iš dalies Atgailą, Tridento susirinkimas (1547) vėl patvirtino 7 sakramentus, iš kurių svarbiausi yra Krikštas ir Eucharistija, griežtai apibrėžė teol. mokymą apie sakramentus, jų teikimą ir kt. praktinius klausimus. Šis mokymas Katalikų Bažnyčioje tapo norminiu.
Stačiatikių Bažnyčia ir dauguma Rytų Bažnyčių turi tuos pačius 7 sakramentus, skiriasi tik apeigos. Protestantų Bažnyčios pripažįsta tik Krikštą ir Komuniją (Šventąją Vakarienę).
2245