salos upėje

salà, sausumos plotas, iš visų pusių apsuptas vandens. Salos susiformuoja vandenynuose, jūrose, ežeruose, upėse. Pagal kilmę skiriamos žemyninės, vulkaninės, koralinės, ežerinės, upinės salos. Žemyninės salos yra kontinentiniame šelfe, susijusios su žemynu (Britų salos, Ceilonas) arba atskirtos nuo žemyno giliavandenių duburių (Madagaskaras). Vulkaninės salos susidaro išsiliejus povandeninių ugnikalnių lavai (Havajai), vykstant litosferos plokščių subdukcijai (Aleutų salos, Kurilų salos), povandeninių kalnagūbrių rifto zonose (Islandija). Koralines salas sudaro koralų kolonijos, augančios ant povandeninių ugnikalnių, kurios, pasiekusios vandenyno paviršių, suformuoja žiedo pavidalo salą – atolą (Maldyvai, Maršalo salos). Ežerinės salos formuojasi atabrado zonoje dėl upėmis atneštų nešmenų sedimentacijos. Upinės salos susidaro upių vagose ir jų deltose iš upės dugnu velkamų nešmenų, sumažėjus tėkmės greičiui; jos būna laikinos, kontūrai nepastovūs – forma ir dydis priklauso nuo upės vandens lygio. Salos yra gamtinės (didžiausios salos lentelėje) ir dirbtinės. Dirbtinės salos dažniausiai pilamos šalia pakrantės, plečiant jūrų uostų teritorijas. 20 amžiaus pabaigoje pradėtos kurti specialios paskirties salos: oro komunikacinės infrastruktūros (Kansai oro uostas prie Osakos Japonijoje, plotas 10 km2, pradėtas eksploatuoti 1994), pramogų ir viešbučių infrastruktūros (Bahreino pietryčiuose, 12 km2, Dubajaus pietvakariuose Pasaulio salynas, 9 km2).

dirbtinės salos Dubajuje

Lent. Pasaulio didžiausios salos (tūkst. km2)
Grenlandija 2175,6
Naujoji Gvinėja 820,0
Kalimatanas (Borneo) 746,6
Madagaskaras 586,6
Baffino Žemė 476,1
Sumatra 425,0
Honsiu 230,5
Didžioji Britanija 218,0
Ellesmere 212,7
Viktorija 212,2

2341

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką