Salanta, miestas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, 31 km į šiaurės rytus nuo Kretingos; Salantų ir Imbarės seniūnijų, parapijos centras. 1272 gyventojai (2021).

Per miestą teka Salantas (mieste 1989 užtvenktas, įrengtas 4,5 ha ploto tvenkinys). Miestas yra Salantų regioniniame parke. Pro Salantus eina Kretingos–Skuodo plentas. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, gimnazija, speciali, meno mokyklos, vaikų darželis, kultūros centras, biblioteka (įkurta 1944). Paminklai: Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui (pastatytas 1930, atstatytas 1989), Lietuvių tautos kančioms 1941–52 (pastatytas 1989; autorius V. K. Orvidas) atminti. Senosios žydų kapinės. M. Ivanausko privatus zoologijos sodas. Apie 2 km į pietryčius nuo miesto yra Orvidų sodyba muziejus, 1,5 km į šiaurės rytus – Laivių piliakalnis, 1,5 km į šiaurės vakarus – Alko alkakalnis.

Salantų herbas

Architektūra

Miestas spindulinio plano, jame susipina savaimingai susidarę ir planingai suformuoti elementai; centre išlikęs 16 a. antroje pusėje suplanuotas gatvių tinklas, o dabartinį pavidalą miesto planas įgijo 20 a. pradžioje. Keturių pagrindinių gatvių sankryžoje yra išplatintos gatvės pavidalo keturkampė aikštė, kuri susidarė užstačius senąją kvadratinę. Centrinėje dalyje vyrauja 20 a. pirmos pusės 1–2 aukštų pastatai.

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios Salantuose šiaurinis fasadas (1911, architektas K. E. Strandmannas)

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios Salantuose interjeras

Žymiausias pastatas – istorizmo laikotarpio neogotikinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1911, architektas K. E. Strandmannas). Viduje – paveikslas Marija Skausmingoji (18 a.), paveikslo Marija vertingas metalo aptaisas (19 a.), skulptūrinė kompozicija Ave Marija, arba Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu (skulptorius V. K. Orvidas).

2271

Istorija

Salantai

1556 paminėtas Salantų vietoje esantis Skilandžių dvaras. 1630 pastatyta bažnyčia. Apie 1638–40 Skilandžiai pradėti vadinti Salantais. 1667 skirtas sklypas parapinei mokyklai (1801 mokėsi 14, 1811 – 77, 1853 – 58 mokiniai). 1668 Salantai vadinami miestu. Nukentėjo per 1655–60 ir 1700–21 Šiaurės karus. 1746 Abiejų Tautų Respublikos valdovas Augustas III Salantams suteikė 4 prekymečių privilegiją. 1823–30 veikė S. Čerskio raižykla. 1833 Salantuose buvo 28 parduotuvės ir 12 smuklių. Per lietuvių spaudos draudimą draudžiamąją lietuvišką spaudą platino knygnešys A. Bendikas. 1909–14 Salantuose veikė Blaivybės draugijos skyrius. 1918–50 Salantai – valsčiaus centras. 1916 įkurta Pavasario organizacijos kuopa. 1926 Salantai degė. 20 a. 3–4 dešimtmetyje veikė odos dirbtuvės, vandens malūnai. Šauliai subūrė futbolo komandą, įsteigė biblioteką, rengė spektaklius.

1941 07 10, 07 20 ir 08 24 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu nužudyti Salantų žydai. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Kardo rinktinės Lietuvos partizanai. 1950 Salantams suteiktos miesto teisės. 1950–59 Salantai buvo rajono centras, vėliau – tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1996 patvirtintas Salantų herbas. 1833 buvo 1294, 1897 – 2449, 1923 – 1677, 1959 – 2321, 1979 – 2156, 1989 – 2431, 2001 – 1942, 2011 – 1615 gyventojų.

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Salantuose (1911, architektas K. E. Strandmannas)

-Skilandžiai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką