Šalčià (Солча), upė Lietuvoje (Šalčininkų rajono ir Varėnos rajono savivaldybių teritorijoje) ir Baltarusijoje; Merkio dešinysis intakas. Ilgis 76 km (Lietuvoje 65 km), baseino plotas 749 km2 (Lietuvoje 596 km2).
Prasideda prie Didžiųjų Baušių, 3 km į rytus nuo Šalčininkų. Aukštupys 9 km teka į pietus, per Šalčininkus, toliau pasuka į vakarus; apie 11 km upe eina Lietuvos ir Baltarusijos siena, toliau teka Rūdninkų girios pietiniu pakraščiu. Įteka į Merkį 36 km nuo jo žiočių, 1,5 km į pietvakarius nuo Valkininkų. Intakai: Beržūna, Balčia, Šalčykščia, Maltupis, Ciras, Pabaldė, Brasta (kairieji), Beržė, Visinčia (dešinieji). Vaga aukštupyje, iki Šalčininkų reguliuota, likusioje dalyje labai vingiuota. Vagos plotis 5–8 m, žemupyje 11–14 m, gylis 0,5–1,5 metro. Vidutinis nuolydis 0,92 m/km. Srovės greitis 0,3–0,5 m/s. Vidutinis debitas žiotyse 5,55, didžiausias – 69,7 m3/s. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė: vidutinė 1,3, didžiausia – 2,8 metro. Upė gausiai maitinama požeminių vandenų. Vandeninga ištisus metus: paros minimalus debitas žiotyse siekia vidutiniškai 2,81 m3/s. Tvenkiniai: Šalčininkų (71 ir 70 km nuo žiočių, plotas 15 ha ir 3 ha).
Šalčia Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje
Šalčios žemupio salpinio slėnio ir labai vingiuotos vagos ruožas nuo Tetervinų iki Žygmantiškių priklauso Šalčios hidrografiniam draustiniui.
1039