saldýmedis (Glycyrrhiza), pupinių (Fabaceae) šeimos augalų gentis. 20 rūšių. Saldymedis paplitęs Pietų Europoje, Azijoje, Australijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Didžiausia rūšių įvairovė Rytų Azijoje.
Puskrūmis arba daugiametė žolė su storu ilgu šakniastiebiu. Stiebas status, gausiai šakotas. Lapai neporiniai plunksniški, iš 5–17 lapelių. Žiedai susitelkę į pažastinius kekės pavidalo žiedynus. Taurelė su 5 danteliais. Vainiklapiai balti, geltoni, violetiniai arba rausvi. Vaisius – kiaušiniška ar ritiniška, dažnai išsipūtusi, dygliuota, atsidarančioji arba neatsidarančioji ankštis su 2–10 sėklų. Daugelio rūšių saldymedžiai yra svarbūs vaistiniai augalai. Šiuolaikinėje ir liaudies medicinoje naudojami paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra), žvynuotasis saldymedis (Glycyrrhiza lepidota), dygliuotasis saldymedis (Glycyrrhiza echinata), uralinis saldymedis (Glycyrrhiza uralensis). Medicinoje ir maisto pramonėje plačiausiai naudojamas iš šaknų gaunamas glicirizinas, kuris apie 30 kartų saldesnis už cukrų. Iš paprastojo saldymedžio gaunamas eterinis aliejus, naudojamas maisto, medicinos ir parfumerijos pramonėje.
dygliuotasis saldymedis
Dygliuotasis saldymedis, paprastasis saldymedis kartais auginami dekoratyviniuose želdynuose. Žvynuotasis saldymedis auginamas kaip pašarinis augalas. Lietuvoje savaiminių saldymedžių nėra. Želdynuose, sodybose ir kolekcijose gana retai auginami dygliuotasis saldymedis ir paprastasis saldymedis.
849