šalmãbudė (Mycena), papėdgrybūnų (Basidiomycota) skyriaus, pievagrybiečių (Agaricales) eilės, šalmabudinių (Mycenaceae) šeimos grybų gentis. Žinoma daugiau kaip 1300 rūšių. Paplitę visame pasaulyje.
kupstinė šalmabudė
Vaisiakūniai diferencijuoti į kepurėlę ir kotą, smulkūs, kartais vidutinio dydžio, vienmečiai, auga pavieniui, kuokštais ar grupėmis. Kepurėlė kūgio arba varpelio formos, kartais vėliau tampa paplokščia su gūbreliu, dažniausiai pilkos arba rudos spalvos, rečiau kitų spalvų – nuo baltos iki beveik juodos, plona, trapi, plika arba padengta balsvomis dulkelėmis, smulkiais grūdeliais ar plaušeliais, kartais gleivėta, dažniausiai vagota. Himenoforas lakštelinis, lakšteliai prisegtiniai, priaugtiniai ar pusiau nuaugtiniai, šviesių spalvų, formuojantys bespalves papėdspores. Kotas centrinis, cilindrinis, lieknas, trapus ar elastingas, lygus ar smulkiai grūdėtas, pamatinė dalis neretai plaukuota, pažeidus kartais išskiria skysčio lašelius. Saprotrofai, kai kurie biotrofai. Auga ant trūnijančios medienos, augalinių nuokritų, dirvožemio, miškuose, krūmynuose, pievose, pelkėse. Dėl vaisiakūnių smulkumo yra priskiriami prie nevalgomųjų grybų, dalis genties grybų yra nuodingi.
Lietuvoje žinoma apie 60 rūšių. Labai dažnos tamprioji šalmabudė (Mycena epipterygia), rožialakštė šalmabudė (Mycena galericulata), baltasultė šalmabudė (Mycena galopus), kupstinė šalmabudė (Mycena inclinata), dvokioji šalmabudė (Mycena pura), rožinė šalmabudė (Mycena rosea; nuodinga), rausvoji šalmabudė (Mycena rosella), aštriakvapė šalmabudė (Mycena stipata), paprastoji šalmabudė (Mycena vulgaris), rausvataškė šalmabudė (Mycena zephirus).
1989