sapžemiai (Fluvisols), upių slėnių, rečiau marių, ežerų ir jūrų pakrančių aliuvinėse sąnašose susidariusių dirvožemių sistematinė grupė. Turi suplautos šviežios aliuvinės diagnostinės medžiagos, paviršiuje pilkšvąjį, puveninį, durpiškąjį arba durpinį diagnostinį horizontą. Profilyje skiriami judančiojo vandens suplauti sluoksniai (C1, C2, C3, C4r), kurie giliau dažniausiai yra įmirkę ir turi glėjinių savybių. Salpžemiai randami visose klimato zonose. Užima 3,6 % Žemės dirvožemio dangos (3,5 mln. km2). Pasaulio dirvožemių žemėlapio legendoje išskirti 1997; anksčiau vadinti aliuviniais dirvožemiais. Lietuvoje salpžemiai užima apie 3 % dirvožemio dangos. Daugiausia jų yra Nemuno deltoje, didesnių upių slėniuose. Skirstomi į 5 pogrupius: karbonatingieji, įsotintieji, neįsotintieji, puveningieji ir durpiškieji. Derlingi, labiausiai polderiuose.

190

aliuviniai dirvožemiai; Fluvisols

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką