sálsa (isp.), Lotynų Amerikos šalių šokių muzikinis stilius ir žanras; pramoginė šokio daina. Būdinga 2 dalių metras, sinkopinis ritmas, harmonijos pagrindinių funkcijų sekos (I–V, I–IV–V), instrumentiniai intarpai, t. p. afrokubietiškų ritmų įvairovė, responsoriškas atlikimas, improvizacija, intensyvus varinių pučiamųjų (trombonų, trimitų) ir mušamųjų (kongų, bongų) tembrų koloritas. Instrumentinio ansamblio sudėtis nėra griežtai nusistojusi. Jį sudaro gitaros, klavišiniai, saksofonai, trimitai, trombonai, mušamieji. Salsa derina Amerikos šalių ir afrikietiškosios muzikos daugybę žanrų bei jų atmainų. Pagrindą sudaro kubietiškasis son montuno, improvizaciškai derinamas su Puerto Riko plena, Trinidado calypso, Jamaikos reggae, Jungtinių Amerikos Valstijų roko, džiazo, Dominikos merengue ir Kolumbijos cumbia elementais.
Manoma, dabartinė salsa pradėjo klostytis 20 a. 7 dešimtmečio pradžioje Niujorko Lotynų kvartalo gatvėse; ten ją ėmė šokti per Kubos revoliuciją (1959) iš šalies emigravę kubiečiai ir puertorikiečiai. Apie 1973 modernizuota salsa iš Niujorko greit paplito Lotynų Amerikos šalyse, Europoje, Japonijoje. 9 dešimtmetyje atsirado salsos stilistinių atmainų (salsa romántica, salsa erotica), susiklostė Miami Sound salsa su roko ir popmuzikos elementais. 10 dešimtmetyje salsa buvo žinoma kaip timba. Iš kubietiškojo songo ir greito Latin rap elementų atsirado songo‑salsa stilistinė atmaina. Naujausioji stilistinė atmaina – merengo‑house ir salsa‑merengue hibridas salsa gorda.
1915