samdomasis darbas

sadomasis dárbas, darbuotojo darbas už atlygį įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kurios savininkas nėra jis pats, ar kito fizinio asmens privačiame ūkyje (pavyzdžiui, žemės ūkyje, namų ūkyje). Samdomasis darbas skiriasi nuo darbdavio ar individualiai dirbančio žmogaus darbo tuo, kad samdomajam darbuotojui gamybos priemonės ir darbo rezultatai nepriklauso, jis dirba tam, kad gautų darbo užmokestį pinigais ir (ar) natūra. Teisėtas samdomasis darbas gali būti tik savanoriškas, vykdomas darbuotojo ir darbdavio laisva valia. Darbdavys perka samdomojo darbuotojo darbo jėgą darbo rinkoje, nustato darbuotojo funkcijas, organizuoja ir prižiūri darbo procesą (pats ar pasitelkdamas kitus darbuotojus) ir yra atsakingas už sutarto darbo užmokesčio mokėjimą. Samdomojo darbo sąlygas (darbuotojo atliekamas funkcijas, darbo užmokesčio dydį, darbo ir poilsio laiką, darbo saugą ir kita), darbuotojo ir darbdavio teises ir pareigas samdomojo darbo santykiuose reglamentuoja darbuotojo ir darbdavio sudaryta darbo sutartis ar samdos sutartis, darbo teisės normos, taip pat visiems šalies, ūkio šakos, regiono, įmonės ar jos padalinio darbuotojams taikoma darbdavių ir profsąjungų kolektyvinė sutartis (jeigu ji sudaroma).