Šampãnė (Champagne), Prancūzijos istorinė sritis. Apima dabartinį Marnos departamentą, dalį Ardėnų, Meuse’o, Aukštutinės Marnos, Aube’o, Yonne’o, Senos ir Marnos ir Aisne’os departamentų ir beveik sutampa su Šampanės-Ardėnų administraciniu regionu. Manoma, Šampanė pavadinta Italijoje esančios Kampanijos (lotyniškai Campania – Lygumų kraštas) provincijos vardu.
Žmonių čia gyventa nuo paleolito laikų. Iki užkariaujant romėnams (1 a. pr. Kr.) čia gyveno keltiškos lingonų, senonų ir remų gentys. Nuo 2 a. plito krikščionybė. Galiją valdant Merovingams dabartinės Šampanės teritorija buvo padalyta tarp Austrazijos ir Burgundijos karalysčių. 10 a. susijungus Troyes ir Meaux grafystėms čia susikūrė Šampanės provincija. 11 a. pradžioje ji atiteko Blois ir Chartres’o grafams.
Nuo seno Šampanė buvo vyno gamybos centras, ypač klestėjo 12–13 a., čia vykdavo Europos prekybai svarbios mugės, turtingi Šampanės valdovai siekė atsikratyti Prancūzijos karaliaus valdžios. Ši kova baigėsi grafystės paveldėtojai Joanai I Navarietei 1284 ištekėjus už Prancūzijos karaliaus sūnaus Pilypo (nuo 1285 karalius Pilypas IV Gražusis). Jos sūnus karalius Liudvikas X prijungė Šampanę prie karaliaus domeno. Kraštas smuko per Šimtametį karą (1337–1453), bet 16 a. regionui vėl suklestėti padėjo Reimso ir Troyes audinių manufaktūrų ir vynuogininkystės plėtra.
1790 Šampanės provincija panaikinta. Per I ir II pasaulinius karus čia vyko smarkūs mūšiai su Vokietijos kariuomene.