Sankt Peterbùrgo architektūrà
Būdinga taisyklingas gatvių tinklas, plačios atviros aikštės (Aleksandro Neviškio, Dekabristų, Isakijaus, Marso laukas, Meno, Pergalės, Rūmų aikštė, Teatro, Trejybės), prospektai (Kamenoostrovskio, Ligovskio, Liteino, Maskvos, Nevos). Miesto centrinę dalį formuoja upių ir kanalų tinklas (yra apie 360 tiltų). Mieste ir jo priemiesčiuose Gatčinoje, Lomonosove, Pavlovske, Petergofe, Puškine gausu raiškių architektūrinių ansamblių. Yra parkų (pirmasis taisyklingo plano parkų ansamblis Rusijoje – Vasaros sodas, pradėtas 1704 pagal Petro I planą, Aleksandro sodas, Jusupovo sodas, arba Peizažinis parkas, Michailo sodas, Rumiancevo sodas), skverų, skulptūrų (pirmoji raitelio skulptūra Rusijoje – Petro I paminklas prie Inžinerinės pilies, 1743, atidengta 1800, skulptoriai B. C. Rastrelli, A. Martelli).
Rūmų aikštė Sankt Peterburge
18–19 amžius
Senamiestis (su kitais statiniais – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1990) išsidėstęs Nevos deltos salose apie Petropavlovsko tvirtovę (1703) ir Admiralitetą (1704, bokšto smailė, 1711). 1716 miesto planą parengė prancūzų architektas J.‑B. Le Blond’as.
Kunstkamera Sankt Peterburge (1718–34, architektai G. J. Mattarnovi, M. Zemcovas, N. F. Härbelis, G. Chiaveri, dabar Rusijos mokslų akademijos Petro Didžiojo antropologijos ir entnografijos muziejus)
18 a. pirmoje pusėje pastatyta: Aleksandro Neviškio laura (1710), Petro I vasaros rūmai (1714, architektas D. Trezzini su kitais, dabar muziejus), Menšikovų dvaras Vasilijaus saloje, 1710–20, architektai G. M. Fontana, G. J. Schädelis), pirmojo rusų muziejaus pastatas – Kunstkamera (1718–34, architektai G. J. Mattarnovi, M. Zemcovas, N. F. Härbelis, G. Chiaveri, dabar Rusijos mokslų akademijos Petro Didžiojo antropologijos ir entnografijos muziejus), Dvylikos kolegijų namai (1722–42, architektai D. Trezzini, T. Schwertfegeris; dabar Sankt Peterburgo universitetas), Kunigaikščio Vladimiro soboras (1742, architektas M. Zemcovas, rekonstruotas 1789, architektas I. Starovas). Pagal 1737 generalinį planą (architektai P. Jeropkinas, M. Zemcovas ir kiti) nuo Admiraliteto nutiestos 3 spindulinės gatvės, sudarančios miesto centrą, 1769 generaliniame plane (architektas A. Kvasovas) įtvirtintas taisyklingas planavimas.
18 a. antroje pusėje architektūroje įsitvirtino barokas, suprojektuota Stroganovo rūmai (1754), Smolno vienuolynas su katedra (1748–59, 19 a. pirmoje pusėje užbaigė architektas V. Stasovas), Žiemos rūmai (1762, visų architektas B. F. Rastrelli, dabar Ermitažas), Karinio jūrų laivyno Šv. Mikalojaus soboras (1792, architektas S. Čevakinskis). Baroko ir klasicizmo bruožai ryšku Voroncovo (1743–57), Svečių (1785, abiejų architektas B. F. Rastrelli, užbaigė architektas J.‑B. M. Vallinas de la Mothe’as), Dailės akademijos (1764–88, architektai A. Kokorinovas, J.‑B.‑M. Vallinas de la Mothe’as) rūmų architektūroje.
Klasicistinių pastatų suprojektavo I. Starovas (Tauridės rūmai, 1789, Aleksandro Neviškio lauros Švenčiausiosios Trejybės soboras, 1774–90), G. A. D. Quarenghi (rūmai – Mokslų akademijos, 1789, Asignacijų banko, 1790, Smolno institutas, 1808), V. Baženovas (Inžinerinė pilis, 1800), J. Thomas de Thomonas (Birža, 1810, šalia – rostrinės kolonos, 1811), A. Voronichinas (Kazanės soboras, 1760–1814, Kasybos institutas, 1811), A. Michailovas (Šv. Jekaterinos cerkvė, 1811–23, Jusupovo rūmai, perstatyti 1838), K. Rossi (Jelagino rūmai, 1822, kunigaikščio Michailo rūmai, 1819–29, dabar Rusų muziejus).
Kiti žymesni 19 a. statiniai: Suomijos Šv. Marijos bažnyčia (1805, architektas Ch. Paulsenas), Šv. Isakijaus soboras (1818–58, pagal architekto A. de Montferrand’o projektą), Švenčiausiosios Trejybės, arba Izmailovo, soboras (1835, architektas V. Stasovas), Naujasis Ermitažas (1839–52, architektai F. K. L. von Klenze, V. Stasovas, N. Jefimovas), Baltijos geležinkelio stoties pastatas (1857, architektas A. Krakau), Marijos teatro rūmai (1860, architektas A. Cavosas, 1970 rekonstruotas), Didžioji choralinė sinagoga (1888).
Vasilijaus salos architektūrinis ansamblis Sankt Peterburge: centre – Senoji birža (1810, dabar Centrinis karinio jūrų laivyno muziejus), šalia – rostrinės kolonos (1811, abiejų architektas J. Thomas de Thomonas)
20 amžius–21 amžiaus pradžia
Kristaus Prisikėlimo soboras Sankt Peterburge (1883–1907, architektas A. Parlandas)
20 a. pradžioje suprojektuota Kristaus Prisikėlimo soboras (1883–1907, architektas A. Parlandas), moderno stiliaus bendrovės Zinger pastatas (1904), Knygų rūmai (1906, architektas P. Siuzoras), viešbutis Astorija (1912, architektas J.‑F. Lidvalis), moderno ir neoklasicizmo bruožų A. Polovcevo sodyba Akmeninės salos rajone (1913, architektas I. Fominas, išliko fragmentai). Po Spalio perversmo (1917) ir pilietinio karo pastatyta darbininkų gyvenamųjų rajonų, klubų (Gorkio kultūros rūmai, 1927, architektai A. Gegello, D. Kričevskis), mokyklų, ligoninių. Pagal 1935, 1939, 1948 (architektas N. Baranovas ir kiti), 1966 (architektas V. Kamenskis ir kiti), 1986 generalinius planus pastatyta naujų gyvenamųjų rajonų (Ochta, Ščemilovka, Avtovo), visuomeninių pastatų (kino teatras Gigant, 1936, architektas A. Gegello ir kiti).
1955 atidaryta pirmoji metropoliteno linija. Suformuotas Lenino aikštės ansamblis (pradėtas 1926, architektas I. Fominas) su Suomijos geležinkelio stoties pastatu (abu 1960, abiejų architektas N. Baranovas), sukurta memorialinių kompleksų (Piskariovo kapinėse, 1960, architektai A. Vasiljevas, J. Levinsonas, skulptorė V. Isajeva ir kiti), įrengta parkų.
Dangoraižis Lachtos centras (kairėje; 2018, architektas T. Kettleʼas, architektūrinė bendrovė Gorprojekt) ir Krestovo stadionas (2007–17, pagal architekto K. Kurokavos projektą) Sankt Peterburge
20 a. antros pusės svarbiausi pastatai: televizijos centras (1962, architektas S. Speranskis ir kiti), kino ir koncertų salė Oktiabrskij (architektai A. Žukas, V. Kamenskis, Ž. Veržbickis), sporto kompleksas Jubileinyj (abu 1967, architektas G. Morozovas, inžinierius A. Morozovas), viešbutis Sankt Peterburg (buvęs Leningrad, 1970, architektai S. Speranskis, V. Struzmanas, N. Kamenskis), Jūros stotis (1973–83, architektas V. Sochinas), viešbutis Pribaltijskaja (1978, architektas N. Baranovas). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje pastatyta viešbučių (Nevos rūmai 1993, architektai J. Zemcovas, M. Kondiainas), biurų (Langenzipen, 2006, Oranžerija 2007, abiejų architektas S. Čiobanas), visuomeninių (Ledo rūmai, 2000, Marijos teatro priestatas, 2013, architektūrinė bendrovė Diamond and Schmitt Architects, Pulkovo tarptautinis oro uostas, 2014, architektūrinė bendrovė Grimshaw Architects, Krestovo stadionas, 2007–17, pagal architekto K. Kurokavos projektą) pastatų, prabangių gyvenamųjų namų (Stella Maris 2007, Le Grand 2008, abiejų architektūrinė bendrovė E. Gerasimovas ir partneriai).
2011 pradėtas Naujosios Olandijos salos pertvarkymo projektas (bendrąjį planą parengė architektūrinė bendrovė WORKac). Pastatytas Didysis Obuchovo tiltas (vienintelis nepakeliamas tiltas per Nevą; I etapas, 2004, II etapas, 2007, 2884 m ilgio), aukščiausias Europos pastatas – dangoraižis Lachtos centras (2018, architektas T. Kettleʼas, architektūrinė bendrovė Gorprojekt).
1729
-Sankt Peterburgas