Sankt Peterburgo universiteto pagrindiniai rūmai Vasilijaus saloje (Dvylikos kolegijų namai, pastatyti 1722–1742, architektai Domenico Trezzini, Theodoras Schwertfegeris)
Sankt Peterbùrgo universitètas (rus. Санкт-Петербургский государственный университет, Sankt‑Peterburgskij universitet), Sankt Peterbùrgo valstýbinis universitètas (rus. Санкт-Петербургский государственный университет, Sankt‑Peterburgskij gosudarstvennyj universitet), viena seniausių ir didžiausių Rusijos aukštųjų mokyklų. Yra Sankt Peterburge.
Struktūra ir veikla
Veikia (2022) 18 fakultetų: Biologijos, Filologijos (nuo 2005 šio fakulteto 2004 įkurtame Baltistikos centre, vienintelėje Rusijos aukštojoje mokykloje, dėstoma lietuvių kalba), Fizikos, Ekonomikos, Laisvųjų menų ir mokslų, Matematikos ir kompiuterių mokslų, Matematikos ir mechanikos, Medicinos, Menų, Politologijos, Psichologijos, Rytų, Sociologijos, Stomatologijos ir medicinos technologijų, Taikomosios matematikos ir vadymo procesų, Tarptautinių santykių, Teisės, Užsienio kalbų.
Yra bendrauniversitetinė Fizinės kultūros ir sporto katedra, Karinis mokymo centras, N. Pirogovo aukštųjų medicinos technologijų klinika (įkurta 2011), Medicinos koledžas, Fizinės kultūros ir sporto, ekonomikos ir technologijos koledžas, D. Fadejevo akademinė gimnazija, Aukštoji žurnalistikos ir žiniasklaidos ir Aukštoji vadybos mokyklos, Chemijos, Filosofijos, Istorijos, Pedagogikos ir Žemės ūkio mokslų institutai. Veikia 47 mokslo centrai, mokslinio tyrimo institutai ir laboratorijos.
Yra viena seniausių ir didžiausių Rusijoje M. Gorkio mokslinė biblioteka (įkurta 1783; jos fonduose yra daugiau apie 7 mln. egzempliorių dokumentų), Botanikos sodas (įsteigtas 19 amžiaus 3 dešimtmetyje, nuo 1935 istorijos ir kultūros paminklas; auga apie 4600 rūšių augalų), astronomijos observatorija (įkurta 1881), D. Mendelejevo muziejus ir archyvas (įkurti 1911), V. Dokučiajevo dirvotyros centrinis, Mineralogijos (įkurtas 1785), Istorijos (įkurtas 1945), Paleontologijos (turi apie 400 000 eksponatų), Paleontologijos ir stratigrafijos, Petrografijos (turi apie 40 000 eksponatų), S. Diagilevo šiuolaikinio meno (įkurtas 2008), V. Nabokovo muziejai, Šiuolaikinių skulptūrų parkas (įkurtas 2002), herbarijus (turi 1,4 mln. pavyzdžių), vabzdžių, genetikos ir selekcijos kolekcijos, viena didžiausių šalies aukštųjų mokyklų leidyklų (įsteigta 1724).
Apie 30 000 studentų, apie 5000 dėstytojų (2020).
Leidžia 28 mokslo žurnalus: Obozrenie prepodavanija nauki (nuo 1824), Vestnik Sankt‑Peterburgskogo universiteta (1946–1991 Vestnik Leningradskogo universiteta), Novyj časovoj, Mysli, Jazyk i rečevaja dejatelnost′ ir kitus, istorinį dokumentinį almanachą Russkoe prošloe, dėstytojų mokslinius veikalus. Kasmet išleidžia apie 400 pavadinimų knygų.
Istorija
1724 Rusijos imperatoriaus Petro I įsaku įkurta Rusijos mokslų akademija ir prie jos įsteigta Akademinis universitetas ir Akademinė gimnazija (rengė studentus universitetui). 1819 Rusijos imperatoriaus Aleksandro I įsaku Vyriausiasis pedagoginis institutas (įkurtas 1783 Peterburge) ir Akademinis universitetas buvo pertvarkyti į Sankt Peterburgo universitetą (ši data buvo laikyta faktine universiteto steigimo data, bet po istorikų tyrimų ir diskusijų nutarta nuo 1998 steigimo data laikyti 1724 02 08). 1824 universitetui pritaikytas Maskvos universiteto statutas.
Universiteto pavadinimai keitėsi: 1821–1914 Sankt Peterburgo imperatoriškasis universitetas, 1917–1918 ir 1919–1921 Petrogrado universitetas, 1918–1919 Pirmasis Petrogrado universitetas, 1921–1924 Petrogrado valstybinis universitetas, 1924–1933 ir 1937–1944 Leningrado valstybinis universitetas, 1933–1937 Leningrado A. Bubnovo valstybinis universitetas, 1944–1948 Leningrado Lenino ordino valstybinis universitetas, 1948–1969 Leningrado A. Ždanovo Lenino ordino valstybinis universitetas, 1969–1989 Leningrado A. Ždanovo Lenino ordino ir Darbo raudonosios vėliavos ordino universitetas, 1989–1991 Leningrado Lenino ordino ir Darbo raudonosios vėliavos ordino universitetas, nuo 1991 Sankt Peterburgo universitetas.
Iš pradžių buvo dėstoma teologijos, teisės, medicinos, matematikos ir filosofijos dalykai, vėliau įkurti Istorijos ir filologijos, Filosofijos ir teisės, Fizikos ir matematikos, Rytų kalbų fakultetai. 1835 universitetui perduoti Dvylikos kolegijų namai (pastatyti 1722–1742; architektai D. Trezzini, T. Schwertfegeris). 1861 prasidėjo studentų ir dėstytojų bruzdėjimai, po 1863–1864 sukilimo Lietuvoje ir Lenkijoje priimtas naujas universiteto statutas, universitetui suteikta dalinė autonomija.
1863 prie universiteto įkurta pirmoji Rusijoje mokslinė Gamtos tyrinėtojų, 1869 – Rusijos chemijos, vėliau Filologijos, Antropologijos, Istorijos draugijos. 1878 universiteto profesoriai įsteigė aukštąją mokyklą moterims – Bestuževo kursus (Aukštieji moterų kursai).
1916 universitete dirbo 81 profesorius, 200 privatdocentų, studijavo 5964 studentai. Po 1917 Spalio perversmo kai kurie dėstytojai emigravo. 1927–1938 vykdytos vadinamosios akademikų bylos (pvz., vadinamoji Platonovo byla), liaudies priešų paieškos susilpnino akademinę visuomenę, daug dėstytojų buvo represuota. Per Antrąjį pasaulinį karą vien iš bado mirė 30 profesorių ir 60 docentų. Pokario metais dėl kovos su vadinamuoju buržuaziniu kosmopolitizmu vėl pradėtos dėstytojų represijos. 1942 Sankt Peterburgo universitetas perkeltas į Saratovą, 1944 – vėl į Leningradą.
2011 veikė 24 fakultetai: Biologijos ir dirvotyros, Chemijos, Ekonomikos, Filologijos, Filosofijos, Fizikos, Geografijos ir geoekologijos, Geologijos, Istorijos, Karinio mokymo, Laisvųjų menų ir mokslų, Matematikos ir mechanikos, Medicinos, Menų, Orientalistikos, Politologijos, Psichologijos, Sociologijos, Stomatologijos ir medicinos technologijų, Taikomosios komunikacijos, Taikomosios matematikos ir procesų valdymo, Tarptautinių santykių, Teisės (viena seniausių teisės mokyklų ir vienas didžiausių teisės mokslinių tyrimų centrų Rusijoje), Žurnalistikos.
2011 buvo daugiau kaip 30 000 studentų, 6000 dėstytojų ir mokslo darbuotojų (iš jų – 40 akademikų ir narių korespondentų, 1500 profesorių).
Žymūs absolventai ir dėstytojai
Universitete studijavo I. Annenskis, D. Blagojevas, A. Blokas, N. Černyševskis, S. Diagilevas, M. Glinka, N. Gogolis, N. Gumiliovas, A. Kerenskis, P. Kropotkinas, D. Maminas‑Sibiriakas, D. Medvedevas (Rusijos prezidentas), V. Putinas (Rusijos prezidentas), J. Rainis, N. Rerichas, P. Stolypinas, I. Stravinskis, I. Turgenevas, G. Uspenskis, V. Veresajevas, M. Vrubelis.
Dėstė A. Beketovas, S. Krašeninnikovas, M. Lomonosovas, S. Žebeliovas (visi buvo rektoriai).
Nobelistai
Universiteto absolventai, gavę Nobelio premiją: I. Pavlovas (1904), N. Semionovas (1956), L. Landau (1962), A. Prochorovas (1964), W. Leontiefas (1973), L. Kantorovičius (1975).
Studentai iš Lietuvos
19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje universitete dėstė K. Būga, studijavo apie 100 lietuvių, tarp jų – P. Aravičius, P. Avižonis, J. Balčikonis, K. V. Banaitis, J. G. Beržanskis‑Klausutis, Vaclovas Biržiška, Viktoras Biržiška, J. Byla, P. Bugailiškis, M. Bukša, A. Bulota, V. Čepinskis, J. Čiurlys, S. Dagilis, J. Dalinkevičius, I. Končius, J. Krikščiūnas, J. Kriščiūnas, J. Liūdžius, S. Lukauskas, J. Lukoševičius, S. Narutavičius, M. Pečiulionis, M. Petrauskas, K. Petrauskas, L. Prūseika, A. Purėnas, A. Smetona (Lietuvos Respublikos prezidentas), J. Sondeckis, B. Sruoga, K. Šakenis, J. Šernas, S. Šimkus, J. Šliūpas, R. Šliūpas, J. Uborevičius, J. Vabalas‑Gudaitis, P. Vaičaitis, A. Vileišis, J. Vileišis, V. Vilkaitis, P. Višinskis, A. Voldemaras, T. S. Vrublevskis, V. Zubovas.
1892 įsikūrė Peterburgo lietuvių studentų draugija. Kai kurie Sankt Peterburgo universiteto lietuviai studentai suartėjo su rusų ir lenkų revoliucionieriais. J. Bielskis, J. Lukoševičius dalyvavo organizacijos Narodnaja volia veikloje. M. Pečiulionis nuo 1908 studijuodamas Sankt Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultete dalyvavo slaptoje lietuvių Studentų mokslo draugijėlės veikloje (jo nariai buvo J. Krikščiūnas, J. Kriščiūnas, V. Vilkaitis ir kiti).
SSRS okupacijos metais universitete kasmet studijavo apie 30 studentų iš Lietuvos, iš jų – A. Dziegoraitis, D. Grybauskaitė (Lietuvos Respublikos prezidentė), K. Motieka, Z. Petrauskas.
Sankt Peterburgo imperatoriškasis universitetas; Petrogrado universitetas; Petrogrado valstybinis universitetas; Leningrado valstybinis universitetas; Leningrado universitetas