šanšùi (kin. shan shui – kalnai ir vanduo), kinų peizažinės tapybos žanras, įkūnijantis žmogaus ir gamtos pirmapradės harmonijos vaizdinį.
Guo Si. Ankstyvas pavasaris (šilkas, tušas, dažai, 1072, Nacionalinis rūmų muziejus Taibėjuje)
Peizažuose su vyrišku ir moterišku pradu sieti kalnai ir vandenys vaizduojami kaip sakraliniai gamtos elementai; didingiems, nenugalimiems, šviesiems kalnams ir uoloms priešpriešinamas atspindžiais raibuliuojantis tamsus vanduo. Šanšui atliekamas tušu arba mineraliniais dažais ant popieriaus ar šilko, kartais papildomas kaligrafiniais užrašais, kurie sustiprina kūrinio asociatyvią poetinę prasmę. Pradėta plėtoti 5 a. (Liu Songų dinastijos laikotarpiu), suklestėjo 9–13 amžiuje. 11 a. susiklostė šanšui tapybos 2 mokyklos: ekspresyvi Šiaurės Sungų (Li Čengo, Fan Kuano, Dong Juano, Guo Si, Su Dongpo, Mi Fu, Li Gonglino, imperatoriaus Hui Dzongo kūryba) ir lyriška monochrominė Pietų Sungų (Ma Juano, Musi, Li Tango, Sia Gui, Liang Kai, Li Di kūryba). Plėtojamas ir 21 a. pradžioje.
shanshui; šan šui