Saquía el Hamros ir Río de Oro liaudies išsivadavimo frontas (isp. Frente Popular de Liberación de Saquía el Hamra y Río de Oro; Sakijà el Hámros ir Ro de Òro liáudies išsivadãvimo fròntas), POLISARIO frontas, Sagijà el Hámros ir Ro de Òro liáudies išsivadãvimo fròntas, Vakarų Sacharos karinė politinė organizacija, siekianti šios buvusios Ispanijos kolonijos teritorijoje įkurti nepriklausomą valstybę.
Įkurta 1973 05, būstinė – Tindufe (Alžyras). Iš pradžių kovojo su Ispanijos kariuomene. Ispanams 1975 pasitraukus iš Vakarų Sacharos – su kraštą pasidalijusiomis Mauritanija (iki 1979) ir Maroku (iki 1991). 1976 02 27 frontas paskelbė Sacharos Arabų Demokratinę Respubliką (ją pripažino apie 50 pasaulio valstybių); jos vyriausybės vadovu tapo tuometinis fronto vadovas M. Abdulazizas. 1979 Mauritanijai su frontu sudarius taikos sutartį jai priklausiusią Vakarų Sacharos dalį aneksavo Marokas. 20 a. 9 dešimtmetyje frontas turėjo 15 000 gerai ginkluotų partizanų, puldinėjančių Maroko priešakinius postus Vakarų Sacharoje.
Nuo 20 a. 9 dešimtmečio pabaigos frontas pradėjo silpti: dvi pagrindinės jo rėmėjos – Alžyras ir Libija – dėl savų tarptautinių problemų sumažino karinę paramą. 1991 paskelbtos fronto ir Maroko vyriausybės paliaubos: Marokas įsipareigojo surengti Vakarų Sacharoje referendumą dėl regiono statuso (nepriklausomybė ar sąjunga su Maroku), bet iki 2011 buvo delsiama šį įsipareigojimą įgyvendinti. 2001 pateiktą Jungtinių Tautų siūlymą pertvarkyti Vakarų Sacharą į Maroko autonominį regioną fronto ir Sacharos Arabų Demokratinės Respublikos vadovybė atmetė.
21 a. pradžioje frontas kontroliuoja Vakarų Sacharos rytinę dalį (apie 1/3 teritorijos), jo ginkluotąsias pajėgas sudaro apie 3000 žmonių. Generalinis sekretorius nuo 2016 B. Ghalis.