sarkòdiniai (Sarcodina), ameboidiškų heterotrofinių protistų grupė. Išskiriami į potipį, kartais tipą arba klasę. 2 antklasiai: spinduliuočiai ir šakniakojai. Viena didžiausių vienaląsčių organizmų grupių; apie 11 500 dabar gyvenančių ir 33 000 fosilinių rūšių. Paplitę jūrose, mažiau gėluosiuose vandenyse, dirvožemyje kaip laisvai gyvenantys, daugiausia bentosiniai organizmai; labai daug iškastinių sarkodinių žinomi nuo kambro. Kai kurie sarkodiniai yra žmogaus, gyvūnų ir augalų parazitai (pvz., dizenterinė ameba, Naegleria, Acanthamoeba) bei komensalai.
Kūnas nepastovios formos, padengtas plona membrana – plazmolema; dažniausiai iki 1 mm dydžio, kartais iki 5 mm (Pelomyxa), kai kurių išmirusių foraminiferų – iki 20 centimetrų. Daugelis sarkodinių formuoja pastovius kiautelius arba turi vidinius skeleto darinius, sudarytus iš organinių arba mineralinių medžiagų. Citoplazmoje išskiriamos dvi zonos: paviršinė vienalytė ektoplazma ir grūdėta bei skystesnė, gaubianti branduolį endoplazma. Sarkodiniai yra vienbranduoliai arba daugiabranduoliai. Sarkodiniams būdingi judėjimo ir maisto ėmimo organai – pseudopodijos. Jos būna įvairios: plačios – lobopodijos, smailios plonos – filopodijos, šakotos – rizopodijos, kietos, standžios – aksopodijos. Turi virškinamąsias, gėlavandenės rūšys – ir pulsuojančiąsias vakuoles. Sarkodiniai minta bakterijomis, dumbliais, pirmuonimis. Mitybos būdas – fagocitozė ir pinocitozė. Dauginasi skildami pusiau arba daugybinio dalijimosi būdu, kai kurių rūšių ir lytiškai; pastarieji turi žiuželines gametas. Kai kurie sarkodiniai sudaro cistas. Gyvena pavieniui arba kolonijomis. Tradiciškai sarkodiniai buvo klasifikuojami pagal pseudopodijų morfologinius požymius ir kiautelių bei skeleto struktūrą ir sudėtį. Molekuliniais tyrimo metodais nustatyta, kad sarkodiniai yra polifiletinė grupė, kurios sistematinė padėtis ir taksonomija nuolat kinta. Sarkodiniai filogenetiškai tebėra menkai ištirti.
1883