Šarūnas Nakas
Nãkas Šarūnas 1962 08 02Kaunas, lietuvių kompozitorius. A. J. Nako sūnus. 1986 baigė Lietuvos konservatoriją (J. Juzeliūno kompozicijos klasę). 1982–2000 vadovavo savo paties įsteigtam Vilniaus naujosios muzikos ansambliui, su šiuo kolektyvu koncertavo daugelyje Europos šalių ir Kanadoje. 1989–91 tobulinosi kompozitorių kursuose Kazimiere, 1998 – Muzikos akustikos tyrimo ir koordinavimo instituto vasaros akademijoje Paryžiuje. Organizavo muzikos festivalius Gaida (1996) ir Musica ficta (1997). 2000–07 žurnalo Kultūros barai muzikos redaktorius. Nuo 2011 vadovauja internetiniam muzikos žurnalui modus-radio.com.
Sukūrė vaizdo ir muzikos instaliacijas Aporija (2006) ir Evangelija pagal kalvį Ignotą (2007). Nuo 2008 kuria trumpų vaidybinių filmų apie lietuvių kompozitorius seriją 100 istorijų: Nacionalinių muzikos legendų muziejus. Paskelbė straipsnių, esė, parengė radijo laidų: ciklus Modus (nuo 2002), Garsai ir blyksniai (2004–05), Muzikos muziejus (2005–07), Čiurlionio metai (2011), Skersvėjai (2012–13), Bacevičiaus laikai (2013), Naujieji skersvėjai (2014), Karai ir pokariai (2015–16), Juzeliūno pasaulis (2016–17), Didžiosios iliuzijos (2017-18).
Tarptautinės dailės parodos Vilniuje Spalvų ir garsų dialogai. M. K. Čiurlionio ir amžininkų kūryba muzikos dalies kuratorius (2009), meninio ir mokslinio tyrimo parodos Juzeliūno kabinetas: Modernėjantis lietuviškumas iniciatorius ir kuratorius (2016–17). Parašė muzikos vadovėlį Šiuolaikinė muzika (2001).
Kūryba
Kūrybai būdinga naujų raiškos priemonių (ypatingas dėmesys ritmui, garso spalvai, nuo 1998 dažnai naudojamas natūralusis garsaeilis, konkretieji garsai), šiuolaikinių kompozicijos technikų vartosena, konstruktyvumas, antiromantinės nuostatos.
Kūriniai
Š. Nako kūriniai buvo atlikti šiuolaikinės muzikos tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Žymesnieji kūriniai: Merz‑machine virtualiam orkestrui (1985; versija 6 fortepijonams, 1997), Ričerkarai 7 instrumentams (1985), Motetas 3 sopranams, tenorui ir bosui (1985, W. Shakespeare’o žodžiai), Chronon klarnetui, trimitui, violončelei, kontrabosui, fortepijonui ir mušamiesiems (1992–97), Ziqquratu-2 mušamiesiems, fortepijonui, preparuotam fortepijonui, fleitai, smuikui ir elektronikai (1999), Prie Dangaus vartų realiems garsams (2000), Aporija 13 instrumentų (2001), Drang nach Westen. Naujasis pamokslas barbarams 16 instrumentų (2003), Nuoga dideliam orkestrui, Žvilgsnis, apakintas Šiaurės kameriniam ansambliui (abu 2004), Karūna pučiamųjų orkestrui ir perkusijai (2005), Sapnų Venecija, ugninis meilės uraganas smuikui, sopranui, baritonui, dviem aktoriams ir kameriniam orkestrui (7 dalių pastišas, 2006, F. Petrarcos, G. Boccaccio, Ch. Baudelaire’o, Markizo de Sade’o, Š. Nako žodžiai), Relikvijorius balsui, kanklėms ir obojui (2008, J. Bobrowskio žodžiai), Rezistencija dideliam orkestrui (2009), Ziqquratu-3 performeriui, multiperkusininkui, gyvai ir programuotai elektronikai bei videoprojekcijoms, Ketmanas fortepijonui, Tuba mirum tūbai ir 10 varinių (visi 2012), Apolono beprotybė fortepijonui, kanklėms, įrašytam balsui ir transliacijos objektams, Mistinis langas fortepijonui ir transliacijos objektams, Geismo mašina violončelei ir 17 styginių (visi 2015), Vilne balsams, fortepijonui, perkusijai ir elektronikai (M. Kulbako žodžiai), Šifras fortepijonui, perkusijai, konkretiesiems garsams ir radijo triukšmams, Taikinys 7 violončelėms, Himnas fortepijonui, klavesinui ir vargonams, Paveikta moteris kanklių rinkiniui ir pučiamųjų grupėms (visi 2017).
Apdovanojimai
Lietuvos nacionalinė premija (2007), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis (2012).
42