Šarūno rinktinė

Šarno rinktnė, Lietuvos partizanų junginys (rinktinė), 1945–50 Aukštaitijoje kovojęs su sovietiniu okupaciniu režimu.

Įkurta 1945 01 Troškūnų valsčiuje veikusių partizanų būrių pagrindu; iš pradžių skirstyta į 3–4 kuopas, nuo 1949 09 – į Laisvės ir Gintaro rajonus. 1945 pirmoje pusėje glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos laisvės armijos Šiaurės apygarda (Trečioji šiaurės apygarda), 1946 11–1947 04 30 priklausė Vytauto apygardai, nuo 1947 05 01 – Algimanto apygardai. Rinktinės veikimo teritorijoje vyko visi svarbiausi Šiaurės rytų Lietuvos partizanų vadų pasitarimai. Veikė Anykščių, Kupiškio ir Rokiškio apskrityse. 1948 vasarą Rokiškio apskrityje veikusios rinktinės dalies pagrindu buvo suformuota Kunigaikščio Margio rinktinė. 1945 07 Šarūno rinktinė turėjo apie 100–120, 1950 11 – iki 40 kovotojų.

Šarūno rinktinės partizanai. Priekyje – Ūkio skyriaus viršininkas P. Galvydis, 2 eilėje pirmas iš dešinės rinktinės vadas S. Gimbutis, antras – P. Pajarskas (1949 antra pusė)

Rinktinės vadai: 1945 01–1947 05 01 A. Slučka (slapyvardis Šarūnas; svarbiausias rinktinės organizatorius), 1947 05 01–1949 05 A. Starkus (slapyvardis Montė), 1949 07–11 S. Gimbutis (slapyvardis Tarzanas; pateko į Valstybės saugumo ministerijos kariuomenės nelaisvę), 1949 12 (?)–1950 10 P. Tunkevičius (slapyvardis Kastantas; žuvo).

1945 nukauta 15 stribų, 1946 – milicijos valsčiaus įgaliotinis ir 6 stribai, 1948 – saugumo kariuomenės 2 karininkai ir 5 kareiviai, 1949 – Šimonių vlsč. milicijos poskyrio viršininkas ir 2 milicininkai.

Apie 1951 pradžią Šarūno ir Kunigaikščio Margio rinktinės buvo sujungtos į Vytauto apygardos (Algimanto apygarda 1950 11 panaikinta) Vaižganto rinktinę (sunaikinta 1952 rudenį).

1312