šarva, kovos mašinos, laivo, lėktuvo, sraigtasparnio apsauginis apvalkalas, ginklo, fortifikacinio įrenginio skydas. Saugo nuo kulkų, skeveldrų, branduolinio sprogimo smūgio bangos, lazerio ir jonizuojančiosios spinduliuotės, tanko ir laivo šarvai – dar ir nuo sviedinių, ir raketų kovinių galvučių poveikio. Būna plieniniai, aliuminio lydinių, dvisluoksniai ir mišrieji. Šarvai iš valcuoto plieno lakštų dažniausiai naudojami apsaugai nuo kulkų ir skeveldrų. Jie atsparesni negu lietieji. Liejami tik sudėtingos formos šarvai ir nevienodo storio šarvų detalės. Aliuminio lydinio, turinčio 5 % cinko ir 2,5 % magnio, grūdintos 38 mm storio plokštės saugo nuo 7,62 mm kalibro kulkų. Naudojami šarvuotiesiems automobiliams, šarvuočiams, lengviesiems tankams nuo kulkų ir skeveldrų apsaugoti. Sraigtasparnių šarvai gaminami iš lengvo titano lydinio, turinčio 6 % aliuminio ir 4 % vanadžio. Šarvai, saugantys nuo sviedinių ir raketų, gaminami iš legiruotojo valcuoto plieno lakštų arba liejami. Dažniausiai jie būna dvisluoksniai. Išorinis sluoksnis daromas iš grūdinto anglinio plieno, vidinis – iš minkštesnio plieno, kuris sugeria kulkų kinetinę energiją. Dvisluoksniai 9 mm storio šarvai saugo nuo 7,62 mm kalibro kulkų. Plieniniai šarvai nepakankamai atsparūs kumuliaciniams sviediniams, nesulaiko branduolinio sprogimo skvarbiojo neutronų srauto; tam tikslui sukurti mišrieji šarvai. Jie būna pasyvieji ir aktyvieji. Pasyvieji šarvai gaminami iš kelių medžiagų sluoksnių, pvz., plieno, lengvųjų lydinių, plastikų, stiklo pluošto, keramikos; stiklo pluoštas, keramika gerai priešinasi kumuliacinio sviedinio poveikiui, plastikai saugo nuo neutronų srauto. Aktyvieji šarvai saugo nuo kumuliacinių sviedinių ugnies srauto, o keraminio sluoksnio sprogstamosios medžiagos užtaisai keičia sviedinių kryptį, mažina jų kinetinę energiją.
šarvuotasis automobilis HMMWV (Jungtinės Amerikos Valstijos)
Pirmieji mišrieji šarvai buvo pagaminti Didžiojoje Britanijoje. M1 Abrams (Jungtinės Amerikos Valstijos), Leopard 2 (Vokietija), Challenger (Didžioji Britanija), T 80 (Rusija) korpuso priekinę dalį ir bokštą saugo mišrieji šarvai. Apsauginės kovos mašinų savybės t. p. gerinamos tobulinant korpusų ir bokštų formas. Priekinės šarvų dalys daromos kuo nuožulnesnės, storis (100–500 mm) parenkamas pagal tai, nuo kokios ugnies jis turi saugoti, pvz., šarvuočio priekinis šarvas turi saugoti nuo 12,7 mm, šoninis šarvas – nuo 7,62 mm kalibro kulkų. 19 a. antroje pusėje šarvais buvo pradėti dengti laivai, 20 a. pradžioje – sausumos kovos mašinos, per II pasaulinį karą – karo lėktuvai.