šárvarkas (vok. Scharwerk – lažas), kai kurių Rytų ir Vidurio Europos šalių feodalizmo epochos valstiečių prievolė feodalams.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Prūsijoje bei Mažojoje Lietuvoje, kaip ir kitur, šarvarkas – pilių, gyvenamųjų ir ūkinių pastatų statyba ir remontas, kelių tiesimas. Vokiečių ordino užkariautoje Prūsoje šarvarką buvo priversti atlikti prūsai ir kiti pavergti vakarų baltai. Kryžiuočiai steigė pavienius kaimus (vok. Scharwerksdorf), kuriuose šarvarką riteriams žemvaldžiams atlikinėjo vietos gyventojai. Kaimiečių vokiečių dauguma vietoj šarvarko mokėjo tik mokestį. 1807 Prūsijoje panaikinus baudžiavą šarvarkas išnyko ir Mažojoje Lietuvoje.
Didžiojoje Lietuvoje iki baudžiavos panaikinimo (1861) Kauno ir Vilniaus gubernijose liko tik statybos darbai dvaruose, Užnemunėje – kelių tiesimo ir remonto prievolė (vietoj jos kartais – piniginė rinkliava).