Sãtė (skr. satī – esančioji, tikroji), hinduistų dievo Šivos pirmoji žmona. Ištekėjo prieš savo tėvo Dakšos valią. Sakraliniame Puranų naratyve apie Satę atsispindi perėjimas nuo aukojimu grindžiamos religijos prie bhaktės pamaldumo. Pasakojama, Satė, nepakėlusi pažeminimo, kad Dakša nepakvietė jos vyro į visiems dievams surengtą iškilmingą aukojimą (jadžną), susidegino savo pačios jogos galia įžiebtoje vidinėje ugnyje. Apimtas gėlos Šiva ilgai klaidžiojo po pasaulį, nešdamasis pasmeigtą ant tridančio apdegusį žmonos kūną, kol Višnus savo Sudaršana čakra (čakra) sukapojo jį į gabalus. Pagal kitą versiją, Satės kūnas buvo išmėtytas po žemę Šivai šokant Tandavo (kosminį pasaulio kūrimo ir griovimo) šokį. Kur nukrito jos kūno dalys, ten atsirado Šaktės pythos – svarbiausi Indijos subkontinente deivės tantrinio kulto centrai (priskaičiuojama arba 51, arba 108), svarbiausias jų yra Kamakhjos šventykla Guvahati, stovinti toje vietoje, kur nukrito Satės lytiniai organai (skr. yoni). Po kiek laiko Satė atgimė kaip Parvatė ir vėl ištekėjo už Šivos. Satė įkūnija galią, tarpininkaujančią tarp pasaulio išsižadėjusio Šivos ir žemiškųjų dharmos ir kamos pradų.
171