Šatrijõs Rãgana tikr. Marija Pečkauskáitė 1877 03 08šalia Medingėnų (Telšių apskr.) 1930 07 24Židikai (Mažeikių apskr.), lietuvių rašytoja.

Šatrijos Ragana

Kilusi iš dvarininkų šeimos, tėvų namuose (Labūnavoje, vėliau Užventyje) auklėta lenkų kultūros dvasia, išmokyta muzikos bei užsienio kalbų. Jos brolį mokiusio P. Višinskio paveikta įsitraukė į lietuvių tautinį sąjūdį, patriotizmą siedama su giliu religingumu išsiugdė humanizmo ir tarnavimo visuomenei nuostatą, kuria grindė savo gyvenimą ir kūrybą. 1896 Varšuvoje baigė bitininkystės kursus, 1905–06 studijavo Šveicarijoje (klausė pedagogikos, etikos, filosofijos paskaitų). Mokytojavo privačiai, dirbo Vilniuje knygyne, 1909–15 – Marijampolės mergaičių progimnazijoje. Nuo 1915 įsikūrė Židikuose pas bičiulį kleboną, įsitraukė į krikščionišką altruizmo veiklą: rūpinosi vaikais, ligoniais, pavargėliais.

Kūryba

Rašyti pradėjo 19 a. pabaigoje. Iš pradžių objektyviai aprašinėdama kaimiečių vargus (apsakymai Margi paveikslėliai 1896, Rudens dieną 1903) aukštino šviesius, iš aplinkos išsiskiriančius žmones (apsakymai Iš daktaro pasakojimų 1904 21980, Adomienė 1908). Gilinosi į vaikų psichologiją (apsakymas Į šviesą 1908, ypač įtaigus apsakymas Irkos tragedija 1924 42015). Ryški švietėjiška nuostata: gėrėjimasis kaimo vaikų noru mokytis, švietimo propagavimas (didaktinė apysaka Vincas Stonis 1906). Tikrąjį vaizduosenos savitumą, individualumą ir intymaus sudvasinto pasakojimo stilių atskleidė impresijos Dėl ko tavęs čia nėra? (1898), Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai (1900 21996). Dienoraščio forma sukurta apysaka Viktutė (1903 41964) – atviras sulenkėjusios dvarininkaitės tautinio atgimimo, jos minčių, nuotaikų ir bundančios meilės išpažinimas. Kūrybai būdinga gilinimasis į žmogaus sielą, autobiografiškumas, romantinis pakilumas, emocingumas. Reikšmingiausias kūrinys – asmeniniais vaikystės įspūdžiais pagrįsta apysaka Sename dvare (1922 72015), lietuvių prozoje įtvirtinusi inteligentiškumo ir ypatingo poetiškumo raišką. Piešiami vaikystės idilijos ir 19 a. pabaigos dvaro kultūros vaizdai – tai graudus atsisveikinimas su praeitimi. Pašiepiama nutautusi dvarininkija, idealizuojami liaudies atstovai, kuriamas šviesus motinos paveikslas. Pasakojimas persmelktas žemiškos būties laikinumo ir anapusinės Amžinybės ilgėjimosi nuotaika. Būdinga eleginė tonacija, stiliaus grakštumas ir muzikalumas. Kiti kūriniai artimi simbolizmo estetikai (drama Pančiai 1920, apsakymas Mėlynoji mergelė 1925 21970), jie lyrinei psichologinei prozai neprilygo. Išvertė lenkų rašytojų grožinių kūrinių ir keletą šveicarų pedagogo F. W. Foersterio, kuriuo itin žavėjosi, mokslinių veikalų. Parašė publicistinių auklėjamųjų knygų (Motina auklėtoja 1928 32006, Rimties valandėlė: knygelė jaunoms mergelėms 1928), komediją vaikams Nepasisekė Marytei (1906), kelionių apybraižų, pedagogikos, etikos, estetikos darbų, knygelių apie bitininkystę.

Atminimo įamžinimas

Šatrijos Raganos paminklas Mažeikių miesto parke (1984, skulptorius J. Meškelevičius)

Šatrijos Raganos memorialinis muziejus Židikuose

Nuo 1987 Židikuose veikia Šatrijos Raganos memorialinis muziejus. Mažeikiuose pastatytas paminklas (1987, skulptorius J. Meškelevičius). 1997 įsteigta Šatrijos Raganos premija, skiriama žmonėms, savo darbais padedantiems įamžinti rašytojos atminimą.

R: Raštai 7 t. Kaunas 1923–29; Rinktiniai raštai 2 t. Vilnius 1969; Laiškai Vilnius 1986; Raštai 4 t. Vilnius 2006–10. L: J. Žėkaitė Šatrijos Ragana Vilnius 1984; V. Daujotytė Šatrijos Raganos pasaulyje Vilnius 1997; Šatrijos Raganos kelias Vilnius 1997; G. Mikelaitis Kilti ir kelti: Šatrijos Raganos literatūros teologija: monografija Vilnius 2012.

996

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką