Šatrijõs rinktnė, Lietuvos partizanų junginys (rinktinė), 1945–53 Žemaitijoje kovojęs su sovietiniu okupaciniu režimu.

Priklausė Žemaičių apygardai; buvo svarbiausia apygardos rinktinė. Įkurta 1945 08 01 Žemaičių legiono Vilko rinktinės dalies pagrindu. Veikė Telšių, Plungės, Rietavo ir kitose apskrityse. Kuriant rinktinę daugiausia nuveikė J. Semaška (slapyvardžiai Majoras Liepa, Rikis; 1945 08–10 pirmasis jos vadas), Varnių vlsč. partizanų būrių vadai S. Beniulis (slapyvardžiai Senelis, Varūnas; rinktinės vadas 1945 10–1946 12), V. Montvydas (slapyvardžiai Žemaitis, Etmonas ir kiti; rinktinės vadas 1947 12–1948 02, 1950 05–07 ?, 1951 08–10 ir 1953; žuvo) ir A. Mikutavičius (slapyvardis Parkerinė Plunksna).

Šatrijos rinktinės partizanų ir ryšininkų priesaika Plotiškės miške (1947)

1947 04–11 Šatrijos rinktinė veikė kontroliuojama sovietinio saugumo agentūros. 1946 04 prie rinktinės buvo prijungta Vaidoto rinktinė (buvusi Vilko rinktinė), 1949 – sunaikintos Alkos rinktinės likučiai, 1952 05 – Žemaičių apygardos atskiroji Dubysos tėvūnija (buvusi Vytenio rinktinė), 1952 09 – Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės likučiai (Šiaulių ir Žagarės rajonuose veikusi Juozapavičiaus tėvūnija), apie 1953 pradžioje – ir Kardo rinktinės likučiai.

1946–47 Šatrijos rinktinę sudarė 10 kuopų: Alsėdžių, Janapolės, Luokės, Nevarėnų, Plungės, Rietavo, Telšių, Tverų, Varnių ir Žarėnų. 1948 06 rinktinė buvo suskirstyta į 3 tėvūnijas (tėvūnija); 1953 pradžioje jų buvo 5. 1946 04 rinktinė turėjo apie 200, 1946 10 ir 1947 04 – apie 120, 1948 09 ir 1949 01 – apie 110, 1951 pradžioje – apie 40, 1952 pabaigoje – apie 20 (be Juozapavičiaus tėvūnijos) kovotojų.

Šatrijos rinktinės kiti vadai: 1945 10 J. Gubysta (slapyvardis Šalna), 1946 12–1947 06 Š. Jazdauskas (slapyvardis Nurmis), 1947 06–11 K. Juozaitis (slapyvardis Meteoras; žuvo), 1948 02–1949 04 I. Šapkūnas (slapyvardis Buržujus; žuvo), 1949 04–1950 05 K. Andriuška (slapyvardžiai Kerštas, Linksmutis; žuvo), 1950 07 (?)–12 ir 1951 10–1953 03 J. Jankauskas (slapyvardžiai Alvitas, Audronis; žuvo) ir 1950 12–1951 08 I. Čėsna (slapyvardis Vitolis; žuvo).

Žymesnės kautynės arba susišaudymai: 1945 05 10 pulta Luokė (nukautas NKVD leitenantas, sužeisti 2 ar 3 stribai), 1946 06 24 netoli Luokės nukauti saugumo Telšių apskr. skyriaus operatyvinis įgaliotinis A. Kareniauskas ir 2 stribai, 1949 04 12 kelyje Telšiai–Nevarėnai nukauti du milicijos jaunesnieji leitenantai, 1949 05 21 per Dievo krėslo miško (Žarėnų vlsč.) kautynes su saugumo kariuomene žuvo 7 partizanai, 4 pateko į nelaisvę. Paskutiniai rinktinės partizanai veikė iki 1958.

1312

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką