satyrai

satỹrai (gr. Satyros, lot. Satyrus), senovės graikų mitologijoje – miškų dievybės, vaisingumo demonai. Kartu su silenais sudarė dievų Dioniso ar Pano palydą. Buvo vaizduojami kaip gašlios, apgirtusios, įžūlios būtybės, turinčios žmogaus liemenį ir galvą, ilgą barzdą, ožio kojas, ragus ir uodegą, kūnas apaugęs kailiu. Kartu su nimfomis ir bakchantėmis satyrai klajojo po miškus ir kalnus grodami dūdelėmis, cimbolais, kastanjetėmis, dūdmaišiais ir šokdami linksmus ratelius. Mėgo vyną, linksmybes ir kvailiones, buvo linkę įsimylėti. Mirtingi, bet ilgaamžiai. Satyrais t. p. dažnai vadinami ir gašlūs, geidulingi žmonės.