Saùdo Arãbijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Saudo Arabijos BVP struktūra (2010)
Iki 1930 Saudo Arabijos gyventojų pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo žemdirbystė. 1946 pradėjus eksploatuoti naftą Saudo Arabija tapo viena iš nedaugelio sparčiai besivystančių pasaulio valstybių. Per 1974 ir 1979–1980 naftos bumą dėl didelių naftos kainų Saudo Arabija sukaupė didžiulius finansinius išteklius. Plėtėsi ekonomika, kūrėsi nauji miestai ir uostai, išaugo žemės ūkio efektyvumas. Krašto civilizacijos ir ūkio pažanga buvo aukščiausia pasaulyje. Nuo 1980, įvedus žalios naftos pardavimo limitus (įvedė OPEC), naftos kaina pasaulio rinkose stabilizavosi, todėl Saudo Arabijos ūkio augimas sulėtėjo (–1,9 %), o 1990 patyrė nuosmukį (įtakos turėjo ir spartus gyventojų skaičiaus didėjimas). Pajamos vienam gyventojui sumažėjo nuo 11 700 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (1981) iki 6300 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (1988). Nuo 2000 Saudo Arabijos ūkis vėl pradėjo augti. Antrasis naftos bumas paskatino naftos kainų didėjimą 2008–2009. 2010 Saudo Arabijos BVP sudarė 443,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 622 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 18 855 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 24 200 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Tiesioginės užsienio investicijos į Saudo Arabijos ūkį sukuria 22,9 % BVP. Infliacija 2011 sudarė 5,2 % (2004 – 0 %, 2008 – 11,08 %). Užsienio skola 2010 sudarė 16,6 % BVP (2009 – 24,4 % BVP). Saudo Arabijos BVP struktūra parodyta diagramoje.
Pramonė
Svarbiausios Saudo Arabijos naudingosios iškasenos – nafta ir gamtinės dujos. Saudo Arabijos naftos atsargos (262 mlrd. barelių, 2011) sudaro apie penktadalį visų pasaulio naftos atsargų; Saudo Arabija yra antroji (po Venesuelos, 2011) pagal turimų naftos atsargų kiekį. Žalios naftos Saudo Arabijoje gaunama 10,52 mln. barelių per dieną (pirmoji vieta pasaulyje pagal gavybą; 2010), eksportuojama – 7,63 mln. barelių per dieną (pirmoji vieta pagal eksportą, 2009). Naftos daugiausia gaunama Persijos įlankos naftingajame baseine, didžiausias jame yra Ghavaro naftingasis rajonas. Naftos pramonė sukuria 75 % biudžeto ir 90 % Saudo Arabijos eksporto pajamų vertės. Gamtinių dujų atsargos didesnės kaip 7,8 trilijonų kubinių metrų (2011). Didžiausias pasaulyje al Havijos gamtinių dujų telkinys rastas 2002. 2010 gauta 83,94 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Kasama klintys, gipsas, molis, druska, boksitai, fosfatai, auksas (Mahd ad Dahabo, al Hajaro, Suchaibarato, Bulghos, al Amaro telkiniai) ir kitų metalų rūdos, laužiamas marmuras. Saudo Arabijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
| nafta (žaliavinė), mln. barelių | 3 366 |
| gamtinės dujos, mln. kubinių metrų | 83 940** |
| sidabras, kilogramų* | 8 232 |
| auksas, kilogramų* | 4 527 |
| druska (nevalyta), tūkst. tonų | 1 600 |
| gipsas, tūkst. tonų | 2 300 |
| pucolanai, tūkst. tonų | 810 |
* koncentratas ir luitai
** 2010
Elektros energiją Saudo Arabijoje gamina šiluminės elektrinės; kai kurios sujungtos kartu su vandens gėlinimo įrenginiais. Elektrinės kūrenamos gamtinėmis dujomis, žaliavine nafta, dyzelinu, sunkiaisiais naftos distiliacijos produktais. Didžiausia yra Ghazlan‑II šiluminė elektrinė (galia 2528 megavatai, kūrenama gamtinėmis dujomis), didžiausias elektros jėgainės ir vandens gėlinimo kompleksas – Šaibos (pastatyta 2001; galia 2500 megavatų, kūrenama gamtinėmis dujomis). 2008 Saudo Arabija pagamino 174 mlrd. kilovatvalandžių, 2009 – 194,4 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos.
Apdirbamoji pramonė sukuria 10,6 % Saudo Arabijos BVP vertės (2009). Naftos valymas (apie 2,5 % BVP; 2008), naftos produktų, trąšų, konstrukcinių medžiagų (plieno, cemento), plastikų, maisto ir gėrimų gamyba, laivų ir lėktuvų remontas. Saudo Arabijos apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje. Daugiau kaip 95 % Saudo Arabijos naftos produktų gamina bendrovės Saudi Arabian Oil Company (būstinė Dhahrane) įmonės. Naftos perdirbimo svarbiausios gamyklos yra Ras Tanuroje, Džidoje (perdirba 60 000 barelių per dieną), Rijade, Janbu. Cheminės medžiagos (etilenglikolis; Saudo Arabija užima antrąją vietą pasaulyje pagal gamybą), plastikai, trąšos gaminama bendrovės SABIC įmonėse (būstinė Rijade).
| fosforo trąšos, tūkst. tonų | 300 |
| benzinas, tūkst. barelių | 200 808 |
| reaktyvinis kuras ir žibalas, tūkst. barelių | 69 808 |
| dyzelinas, tūkst. barelių | 247 488 |
| mazutas, tūkst. barelių | 174 381 |
| bitumas, tūkst. barelių | 17 986 |
| suskystintos naftos dujos, tūkst. barelių | 11 808 |
| cementas, tūkst. tonų | 31 323 |
| neapdorotas plienas, tūkst. tonų | 4 570 |
Bioprodukcinis ūkis
Ariama žemė užima apie 1,7 % žemės ūkio naudmenų. Didelė jos dalis nederlinga. Apie 39 % Saudo Arabijos teritorijos užima ganyklos. Nepalankios sąlygos žemės ūkio vystymui (kritulių ir požeminio vandens trūkumas, nekompaktiški dirbamos žemės plotai) lėmė jo menką plėtrą. 1970–1980 Saudo Arabijos vyriausybė ėmėsi žemės ūkio restruktūrizavimo. Ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms buvo apmokama 45 % žemės ūkio įrangos ir 50 % trąšų kainos, nutiesti keliai produkcijai transportuoti iki vartotojų, pastatyta apie 200 užtvankų lietaus vandeniui saugoti. Žemės ūkio plėtros bankas teikė paskolas be palūkanų, tuomet Saudo Arabijos žemės ūkis labai išsiplėtė (1970 išauginta 3000 tonų, 1991 – 3 mln. tonų kviečių). Daugiausia (57 %) dirbamos žemės yra Saudo Arabijos vidurinėje dalyje (Rijado ir al Kasimo provincijose). Apie 12 % žemės ūkio paskirties žemės drėkinama (gėlintu jūros, gręžinių ir užtvankų vandeniu). Al Bachos, Nadžrano provincijose auginama citrinmedžiai, vynmedžiai, obelys, abrikosai, persikai, Tabuko provincijoje – gėlių plantacijos, al Kasimo – datuliniai finikai, granatmedžiai, citrinmedžiai, vynmedžiai. Saudo Arabijos augalininkystės svarbiausios produkcijos rodikliai – 3 lentelėje. Gyvulininkystė daugiausia klajoklinė. Veisiama galvijai, avys, ožkos, kupranugariai, naminiai paukščiai. Saudo Arabijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės ir paukštininkystės produkcijos rodikliai – 5 lentelėje. Žvejyba (daugiausia žvejojama Persijos įlankoje ir Raudonojoje jūroje); 2007 sugauta 70 000 tonų žuvų (daugiausia lašišų, skumbrių) ir kitų jūrinių gyvūnų. Žuvys, krevetės veisiamos ir dirbtiniuose tvenkiniuose; jų produkcija 2007 sudarė 18 410 tonų.
| kviečiai | 2 630 |
| miežiai | 31 |
| kukurūzai | 126 |
| soros | 6 |
| sorgai | 249 |
| bulvės | 469 |
| pomidorai | 478 |
| moliūgai | 116 |
| agurkai | 260 |
| baklažanai | 66 |
| svogūnai | 54 |
| morkos ir ropės | 48 |
| arbūzai | 393 |
| melionai | 209 |
| vynuogės | 144 |
| datulės | 983 |
| asilai | 100 |
| kupranugariai | 260 |
| galvijai | 372 |
| avys | 7 000 |
| ožkos | 2 200 |
| vištos | 145 000 |
| jautiena | 33,9 |
| aviena | 57,0 |
| ožkiena | 24,9 |
| vištiena | 559,0 |
| kupranugarių mėsa | 41,0 |
| karvių pienas | 1 670,0 |
| avių pienas | 82,5 |
| ožkų pienas | 76,5 |
| kupranugarių pienas | 90,0 |
| vištų kiaušiniai | 174,0 |
| vilnos (nevalytos) | 10,8 |
Turizmas
2007 Saudo Arabiją aplankė 11,5 mln. užsienio turistų. Pajamos iš turizmo 2006 sudarė 4,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, 2008 – 9,72 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Kasmet atvyksta apie 2 mln. musulmonų piligrimų iš viso pasaulio į Meką ir Mediną. Daugiausia turistų į Saudo Arabiją atvyksta iš Egipto ir Kuveito (po 14 %), Jungtinių Arabų Emyratų (apie 8 %).
Transportas
Geležinkelių yra 1378 kilometrai (2010). Svarbiausia geležinkelio linija Rijadas–ad Dammamas. 2005 pervežta 1,17 mln. keleivių ir 2,46 mln. tonų krovinių. Automobilių kelių yra 221 372 kilometrai, iš jų 47 520 kilometrų su kieta danga (iš jų 3891 kilometras – automobilių magistralės, 2006). Septynios automobilių magistralės sueina į Rijadą. Svarbiausi plentai: ad Dammamas–Rijadas–Meka–Džida, Medina–Meka–Abha, Rijadas–Buraida–Medina. Prekybinį jūrų laivyną sudaro 74 laivai (2010). Iš viso per metus perkraunama apie 154 mln. tonų krovinių, pervežama apie 1,25 mln. keleivių. Didžiausi jūrų uostai: Islamo (Džidoje; krovinių apyvarta apie 49 mln. tonų per metus, 254 tūkst. keleivių; didžiausias Saudo Arabijoje krovinių terminalas, 2010), ad Dammamas (krovinių apyvarta apie 23,6 mln. tonų), Janbu (apie 27,4 mln. tonų), Džubailis (apie 46,4 mln. tonų). Saudo Arabijoje yra 81 oro uostas. Didžiausi tarptautiniai oro uostai: Džidos (17,89 mln. keleivių, 2010), Rijado (13,91 mln. keleivių), ad Dammamo (4,56 mln. keleivių, 82 tūkst. tonų krovinių), Medinos (1,59 mln. keleivių). Dujotiekių yra 2846 kilometrai, suskystintų naftos dujų vamzdynų – 1183 kilometrai, naftotiekių – 4232 kilometrai, naftos produktotiekių – 1151 kilometras (2010). Svarbiausias – Rytų–Vakarų naftotiekis (Bukaikas–Janbu).
Bankai
Saudo Arabijos centrinio banko funkcijas atlieka Saudo Arabijos pinigų agentūra (įkurta 1952, būstinė Rijade). 2012 veikė 21 komercinis bankas, iš jų 4 – užsienio kapitalo (Bahreino, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kuveito, Vokietijos). Saudo Arabijos piniginis vienetas – Saudo Arabijos rialas, lygus 100 halalų arba 20 kiršų (kurušų), įvestas 1932. Rijade veikia vertybinių popierių birža Tadawul (įkurta 20 a. 4 dešimtmečio viduryje).
Užsienio prekyba
Saudo Arabijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2008)
Užsienio prekybos balansas teigiamas. 2010 eksportuota prekių už 237,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota – už 88,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Apie 90 % eksporto sudaro nafta ir jos produktai. Saudo Arabija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal naftos eksportą. Importuojama mašinos ir įrenginiai, transporto priemonės, cheminės medžiagos, maisto produktai, tekstilė. Saudo Arabijos užsienio prekybos partneriai – diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2010 į Saudo Arabiją eksportavo prekių už 182,8 mln. litų, importavo iš Saudo Arabijos – už 25,3 mln. litų.
2271
-Saudo Arabijos pramonė; -Saudo Arabijos žemės ūkis; -turizmas Saudo Arabijoje; -Saudo Arabijos transportas; -Saudo Arabijos bankai; -Saudo Arabijos užsienio prekyba; -Saudo Arabijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Saudo Arabijos konstitucinė santvarka
Saudo Arabijos partijos ir profsąjungos